Lapkričio orų klastą jau pajuto daug vairuotojų. Nulinė temperatūra labai pavojinga važiuojant tiltais ir viadukais. Jie gali būti aptraukti plonu ledu, kurį plika akimi sunku pastebėti.
Apie permainingų orų keliamas grėsmes ir dažnai besikeičiančias eismo sąlygas kelininkai operatyviai praneša savo interneto svetainėje eismoinfo.lt.
Visą parą veikianti kelininkų eismo info tarnyba internete pateikia operatyvias žinias apie eismo ir važiavimo sąlygas valstybiniuose keliuose.
„Priežiūros lygiai nėra vienodi. Žemame lygyje naktį netgi nedirbama, dieną gali būti susiformavusios provėžos arba suspausto sniego sluoksnis. Vairuotojas turi suprasti, kad kelio sąlygos kinta pagal priežiūros lygius. Kitaip ir būti negali – vienu metu visur būti neįmanoma“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo kelių priežiūros vadovas Karolis Sakalauskas.
Magistraliniai šalies keliai Vilnius – Klaipėda, Vilnius – Panevėžys ir „Via Baltica“ prižiūrimi visą parą. Esant blogoms važiavimo sąlygoms, verta atidžiau planuoti maršrutus. Tam praverstų kelininkų teikiama informacija. Kelionei derėtų skirti daugiau laiko, nes ne visi keliai būna nuvalyti ir pabarstyti druska.
„Druska dažniausia laikosi iki 6 valandų. Jos likutis po 6 val. dažniausiai būna itin mažas. Sistema mums praneša, kad pagal oro sąlygas kelias gali apledėti. Ne daugiau nei dvi val iki to vykdome prevencinius ir druskos barstymus“, – aiškino K.Sakalauskas.
Aplinkosaugos puoselėtojai ir automobilių savininkai šnairuoja į kelininkų naudojamą natrio druską ledui tirpdyti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai rekomenduotų ir kitas draugiškas aplinkai medžiagas, kurios kaip ir natrio druska, efektyviai tirpdo ledą. Tiesa, jos 6-8 kartus brangesnės už dabar keliuose barstomą natrio druską.
„Mūsų tyrimas apima platų spektrą. Įtrauktos aštuonios medžiagos, pradedant nuo natrio chlorido, baigiant acetatais, kurių kainų skirtumas labai didelis“, – sakė VGTU kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.
Sostinėje šalikelės augalai nuo druskų poveikio saugomi tvoromis ir skydais. Kiek sudėtingiau nuo korozijos apsaugoti automobilius.
„Pas mus koroduoja ne tik plienas, geležis – kėbulas, bet ir aliuminės detalės pakaboje. Koroduoja ir nerūdijantis plienas, kurio yra išmetimo sistemoje. Visus šiuos elementus veikia druskos. Jos geriausiai veikia, kai iš šaltos aplinkos patenkame į šiltą – jos lydosi, kaupiasi uždarose ertmėse ir prasideda neapsaugotų paviršių korozija“, – paaiškino VGTU Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docentas Irmantas Gedzevičius.
Po kelionės druskuotais keliais nuplautus automobilius patartina palikti lauke. Taip bus sumažintas agresyvus korozijos poveikis.
Natrio druska labiausia kenkia šalia kelių augantiems spygliuočiams.
