„Norime išbandyti autobusą įprastinėmis darbo sąlygomis“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. Kiek anksčiau kauniečiai išbandė Lenkijoje, Kinijoje pagamintus elektrinius autobusus.
Įsigyti tokių transporto priemonių neskubama dėl kelių priežasčių. Elektriniai autobusai rinkoje siūlomi po 450-550 tūkst. eurų – tai dvigubai brangiau negu dyzelinu varomi paprasti ar hibridiniai autobusai.
Reikalinga infrastruktūra jų akumuliatorių įkrovimui, o ją įrengti vertėtų, jeigu įmonė turėtų bent 30-50 elektrinių autobusų.
Dar svarbiau atstumas, kurį autobusas įveikia vienu įkrovimu. Pasak M.Grigelio, ši rida turėtų būti ne mažesnė kaip 300 kilometrų.
Kita vertus, „Kauno autobusai“ turi patirties naudojant elektrines transporto priemones – įmonė valdo didelį troleibusų parką ir net Aleksoto funikulierių, pastatytą prieškario metais.
Būtent troleibusus galima pavadinti paprastesne elektrinio autobuso versija, mat jiems reikalingą kontaktinį tinklą būtina prižiūrėti ir atnaujinti, troleibusui sunkiau judėti gatvėmis esant intensyviam eismui.
Vis tik elektriniais autobusais pirmiausia būtų keičiami ne troleibusai, o dyzelinu varomi autobusai.
Pasak MAN atstovo Lietuvoje bendrovės „Adampolis“ komercijos direktoriaus Ričardo Tverijono, naujieji autobusai „MAN Lion's City E“ jau gaminami serijiniu būdu ir pritaikyti miestų poreikiams.
Autobusas buvo bandomas Miunchene (Vokietija), kurio reljefas bei maršrutai labai panašūs į Kauno.
„Bandymai vyko realiomis sąlygomis ir didžiausias nuvažiuotas atstumas vienu įkrovimu siekė 550 kilometrų“, – tikino R.Tverijonas.
Autobuso įkrovimo laikas priklauso nuo įkrovimo stotelės galingumo, tačiau siekia 4-6 valandas.
Oro sąlygos turi įtakos akumulaitorių tarnavimo laikui, tačiau autobuse stoge yra sumontuotas šilumos siurblys, kuris užtikrina reikiamą šildymą ar vėdinimą ir padeda taupyti akumuliatoriaus energiją.
