Du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai nustatė, jog Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės.
Populiariausių šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto.
Sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų, ypač azoto oksidų, kiekis už standartą didesnis iki keliolikos kartų. Matavimai parodė, kad vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė šių teršalų išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių.
Be to, vos 2–4 proc. automobilių sukuria iki pusės visos parko taršos (16–52 proc. priklausomai nuo teršalo).
Įvertinęs duomenis, aplinkos ministras tvirtino, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje bus griežtinama techninė apžiūra, intensyvės transporto kontrolė gatvėse, o šalis iš esmės transformuos vyraujančio transporto rūšis.
„Vilniaus oras yra labiau užterštas už Paryžiaus – vasarą Vilniuje atliktas stebėjimas realiomis sąlygomis paaiškina kodėl. Netvarkingi, apleisti dyzeliniai automobiliai ir sunkiasvoriai sunkvežimiai nuodija mūsų gatves ir plaučius.
Vis dėlto per ateinančius 10 metų pasaulio automobiliai pasikeis iš esmės, o Lietuvai, kartu su Europa valantis nuo dyzelinių variklių, didžiausias iššūkis bus suvaldyti senų dyzelinių automobilių importą ir nebeleisti jiems dalyvauti eisme su netvarkingomis vidaus degimo sistemomis“, – sakė aplinkos ministras.
Negali liepti
TA atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas aiškino, kad S.Gentvilas niekaip negali liepti griežtinti techninės apžiūros, nes šią sritį koordinuoja Susisiekimo ministerija.
„Paskelbtame pranešime neįžvelgėme priekaištų TA stotims, nes pirmuoju bandymu patikrą įveikė apie 51 proc. mašinų. Manau, kad automobilių priežiūrą atliekančios įmonės, autoservisai, turi daug daugiau bėdų nei techninės apžiūros stotys“, – pridūrė R.Gabartas.
Aplinkos ministro komunikacijos patarėjas Marijus Gailius paklausė: „Kaip įmanoma, jog po TA stočių tvarkingi automobiliai važiuoja taip netvarkingai?“.
R.Gabartas atsakė, jog mano, kad šis klausimas yra nekorektiškas: „Jei teisingai suprantu, šio tyrimo metu nebuvo fiksuojama, kada automobiliai lankėsi paskutinį kartą TA stotyse. Lietuvoje transporto priemones reikia tikrinti kas dvejus metus, o jų vidutinis amžius yra apie 15 metų. Akivaizdu, kad šie automobiliai po TA tvarkingi būna tik pusmetį ar metus“.
Anot pašnekovo, vėliau transporto priemonėms būtina atitinkama priežiūra ir remontas.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus R.Gabarto, jei griežtėtų techninė apžiūra, ar būtų keliamos ir apžiūrų kainos, atsakė, jog jos nustatomos pagal šiais metais įsigaliojusią formulę, o jų perskaičiavimu rūpinasi Lietuvos transporto saugos administracija.
Net nereikia tyrimų
Technines ekspertizes atliekančių „Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius pabrėžė, kad pristatyta informacija su duomenimis visuomenei buvo apdorota.
„Kažkokius metodus taikant buvo apskaičiuota automobilių tarša. Pavyzdžiui, matavimo dydžiai nuotraukose pateikti kita forma, nei buvo pristatyme.
Nuotraukose galima įžiūrėti, jog CO2 pateikiamas procentais, angliavandeniliai – promilėmis, o pristatyme nurodoma gramais ir kilometrais. Kaip jie nuotoliniu būdu šiuos dalykus nustato, išmatuoja, o vėliau lygina su nustatytomis ribinėmis reikšmėmis – mįslė“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo R.Vėlavičius.
Jis mano, kad Lietuvos automobilių parkas yra taršus ir senas, todėl net nereikia daryti didelių tyrimų, nes mato ir taip visą esančią situaciją.
Anot pašnekovo, pristatant rezultatus buvo nurodyta, jog vidutinis ištirtų automobilių amžius buvo 12 metų: „Tai yra senos transporto priemonės. Be to, šie tyrimai buvo atlikti mieste, o lyginama su Londonu ir Berlynu, kai net neaišku, kur stovėjo tie matuokliai“.
„Po tyrimo pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ką sako rezultatai ir kaip jie galėtų būti suvokiami, o tik vėliau kalbėti, jog mūsų transporto priemonės yra techniškai netvarkingos. Juk net kituose miestuose automobiliai viršija tas ribas, išeina, kad visos transporto priemonės netvarkingos?“ – tyrimo rezultatais stebėjosi R.Vėlavičius.
Nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, tačiau R.Vėlavičius akcentavo, jog šiuo metu dyzeliniai lengvieji automobiliai sudaro apie 70 proc. transporto priemonių parko, todėl greitai pakeisti žmonių įpročius, pavyzdžiui, priversti persėsti į elektromobilius ar kitus automobilius, yra labai sudėtinga.
„Į techninę apžiūrą atvažiuojančių automobilių vidutinis amžius siekia 15 metų, todėl būtų nelogiška taikyti automobiliams griežtesnius reikalavimus. Tai neįgyvendinamas dalykas“, – pabrėžė pašnekovas.
