Skubėdavo nuo vaikystės
Prašalaičiams dar kelia nuostabą prie galingo šiuolaikinio traktoriaus vairo pamatyta jauna mergina. Tačiau Pasvalio rajono Dumblinėlių kaime ūkininkaujančiam Antanui Zubavičiui tai – įprasta kasdienybė.
Gyvulininkyste užsiimančio A.Zubavičiaus ūkyje dirba dešimt samdinių ir pusė jų – jaunos panelės.
„Kaime jaunų, darbščių vaikinų beveik nebelikę. Su merginomis kur kas lengviau, jos ne tik kantresnės bei darbštesnės, bet ir smalsios, viską nori išbandyti. Mano paties dukterys Onutė ir Agnytė taip pat vairuoja įvairią techniką“, – džiaugėsi ūkininkas.
Ieva Suknevičiūtė uždarbiauti pas ūkininką pradėjo būdama dar visai vaikas. Per atostogas ar savaitgaliais būrelis aplinkinių kaimų vaikų belsdavosi į ūkininko namų duris ir prašydavo darbo.
Nors A.Zubavičius turėdavo kur kas rimtesnių rūpesčių ir veiklos, nei prižiūrėti darbo bei patiems užsidirbti pinigų ištroškusius mažuosius talkininkus, tačiau nė vieno vaiko iš kiemo neišgujo.
Dviračiu mindavo net 13 kilometrų
Nors vasara – pats darbų įkarštis, 24 metų I.Suknevičiūtė rado laiko papasakoti apie aplinkiniams kiek dar neįprastą savo darbą bei žmonių reakciją, pamačius ją vairuojant galingą traktorių.
Mergina neslėpė, kad jos šeima vertėsi labai sunkiai, tad su broliu Svajūnu nuo mažens svajojo apie tuos laikus, kai patys galės užsidirbti. Mergaitė suprato, kaip sunku uždirbti pinigus ir kaip juos reikia taupyti. Žinodama, kad ūkininkams reikia darbščių rankų, ji nusprendė nebijoti – eiti pas artimiausius ūkininkus ir siūlyti pagalbą.
A.Zubavičius buvo tas, kuris neatstūmė.
Šeima gyveno atokesniame vienkiemyje, o ūkininko valdos – ne taip jau arti. Mergaitė važiuodavo dviračiu – kaskart jai tekdavo įveikti net 13 kilometrų. Ryte šis atstumas neatrodydavo toks ilgas, tačiau po darbų pedalai taip lengvai nebesimindavo.
Pirmieji darbai nebuvo labai sudėtingi ar sunkūs, bet ištvermės reikalavo.
„Su pussesere lėkdavom nuo laukų akmenų rinkti ar per javapjūtę grūdų kasti. O kai sukako keturiolika, tai jis pats pasisiūlė išmokyti mane vairuoti traktorių. Po poros metų jau mokėjau arti, sėti, laukus valkiuoti. Puikiai valdžiau traktorių dar ir teisių neturėdama, bet kad galėčiau dirbti savarankiškai, skubėjau gauti vairuotojo pažymėjimą“, – pasakojo mergina.
Ji išmoko viso to, ko išmoko ir tame pačiame ūkyje triūsiantis brolis.
Atstoja dešimtį berniokų
Vos tik sulaukusi pilnametystės I.Suknevičiūtė skubėjo laikyti vairavimo egzaminus. Pirmiausia įsigijo vairuotojo pažymėjimą, o po to laukė patikrinimas, kaip ji susidoroja su sunkiąja technika.
Kadangi mergina buvo pasiryžusi dirbti su įvairaus galingumo technika, teko išlaikyti net trijų kategorijų egzaminus.
„Kuo galingesnė technika, tuo man įdomiau su ja dirbti. Labai apsidžiaugiau, kai ūkininkas nusipirko teleskopinį krautuvą, kurio strėlė išsitiesia iki 20 metrų. Be jokio vargo raudavau kelmus, ritindavau didžiulius akmenis. Pratisas dienas praleisdavau kabinoje, nes reikėjo ir laukus melioruoti, griovius kasti ar iš miško rąstus partempti“, – vardijo darbus traktorininkė.
Mergina juokiasi prisiminusi pirmą ūkyje dirbančių vyrų reakciją, kai ji sėdo prie galingo traktoriaus vairo. Tąkart jie svaidė visokias replikas ir prognozavo, kad iš blondinės geros vairuotojos tikrai nebus. Bet užsispyrusi panelė greitai nušluostė jiems nosį ir savo gabumais pranoko visus iš jos besišaipiusius.
„Galiu drąsiai sakyti, kad viena Ieva su savo jaunatviška energija atstoja dešimt apsiseilėjusių, dirbti tinginčių berniokų. Ji ne tik laukus su įvairiais padargais apdoroja, bet ir prasidėjus javapjūtei sėda prie kombaino vairo. O jei kas sugenda, pati nulekia į miestą nupirkti detalių ir pati jas vėliau pakeičia. O vyrus prie remonto darbų pasikviečia tik tuomet, jei pati nepajėgia pakelti kokios sunkios detalės“, – samdinę nuoširdžiausiai gyrė ūkininkas.
Užpakalį kratantys – nemėgstama atgyvena
A.Zubavičiaus ūkyje dauguma technikos – šiuolaikinė, bet ūkininkas turi ir senos, sovietinės. Šioji I.Suknevičiūtei labai nepatinka.
„Retai važiuoju su tais užpakalį kratančiais senais traktoriais. Tos atgyvenos kaip diena ir naktis skiriasi nuo šiuolaikiškų patogių traktorių. Rudenį, kai tenka arti laukus, rytais įlipi į kabiną ir tik vėlai vakarais iš jos išlipi. Ir nieko – viskas gerai. Neįsivaizduoju, kaip sename traktoriuje reikėtų visą dieną išsėdėti. Naujos technikos kabinose groja radijas, pučia kondicionierius, sėdynė patogi – tik dirbk ir norėk!“ – šiuolaikiškos technikos privalumus vardijo vairuotoja.
Ji apgailestavo, kad tik kombaine nėra radijo, bet ten jo išties ir nereikia – pypsi įvairiausi signalai, reikia stebėti, ar jau prisipildė bunkeris prikultų grūdų.
I.Suknevičiūtė vidutiniškai per dieną nukulia apie 30 hektarų laukų.
Laimės ieškojo ir užsienyje
Pinigų vertę žinančiai merginai pavyko susitaupyti ir Daujėnų seniūnijos Smilgių kaime nusipirkti sodybą. Ji džiaugiasi, kad pakeitus gyvenamąją vietą sutrumpėjo kelias iki darbo. Tuo labiau kad pas ūkininką ji jau rieda automobiliu.
Jauna traktorininkė, nors ir kaip jai patinka vairuoti, užsibūti pas A.Zubavičių neplanuoja. Svajoja išvažiuoti padirbėti į užsienį. Porą kartų jau buvo tai išbandžiusi.
„Labai norėjau pakeisti darbą ir pamatyti pasaulį. Danijoje dirbau šeškų fermoje, o Anglijoje teko padirbėti net keliuose fabrikuose. Svečioje šalyje dirbti tenka sunkiai, bet ten trumpesnės darbo valandos ir didesnis atlyginimas. Vykstu ten, nes labai noriu susiremontuoti prieš porą metų nusipirktą namą“, – paaiškino mergina.
Su merginomis – apie valgį
Lietuvoje per darbymetį merginai tenka dirbti 6 dienas per savaitę, nuo ankstyvo ryto iki išnaktų. Dėl tokio įtempto darbo grafiko Ieva sulaukia priekaištų iš savo širdies draugo. Vaikinas didžiuojasi, kad jo panelė dirba neįprastą darbą, tačiau norėtų su ja praleisti daugiau laiko.
Pašnekovė neslepia, kad draugų vakarėliuose ji niekada pirma nepasisako, kuo dirba. Tačiau visuomet atsiranda koks nors bendras pažįstamas, kuris garsiai praneša, kad Ieva yra traktorininkė ir pati remontuoja techniką.
„Tai išgirdę vakarėlių dalyviai labai nustemba, tuomet su vaikinais atsiranda bendrų pokalbio temų. Su merginomis galėčiau irgi diskutuoti – apie maisto ruošimą, nes tai mano įgyta profesija. Nors, teisybė, virėja niekada nedirbau“, – atviravo smilgietė.
Su broliu mergina dažnai pajuokauja, kad jai vyras nebūtinas – ir moteriškus, ir vyriškus darbus ji įveikia pati.
