– Rimvydai, kokį automobilį vairuojate?
– Nuo 2015-ųjų vairavau hibridinį „Toyota Auris“, bet 2018-aisiais persėdau į savo naują baltą „Lexus RC 300h“.
– Taigi turite penkerių metų vairavimo patirtį. Kaip sekėsi mokytis vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą?
– Teoriją išsilaikiau iš karto, tačiau praktikai dar nebuvau pasiruošęs. Nors tuomet maniau, kad viską žinau, praktikos egzaminą išlaikiau tik iš ketvirto karto. Jaudulys labai pakišdavo koją, jaučiau didelę nesuvokiamą baimę.
Kai ketvirtą kartą ėjau laikyti egzamino, labai sirgau ir blogai jaučiausi. Žinojau, kad jei neateisiu, artimiausią mėnesį negalėsiu registruotis egzaminui, todėl ėjau tik iš reikalo, visiškai nesijaudinau ir štai – tuomet išlaikiau be klaidų.
O mokantis vairuoti labai įsiminė mokytojo žodžiai, kad vairuotojai, matydami keliuose mokinį, vairavimo mokyklos automobilį, žūtbūt privalo jį aplenkti, net jei prie vairo sėdi mokytojas, vykstantis pasiimti mokinio, arba į darbą ar iš jo.
Tąkart labai nustebau dėl tokios žmonių nuostatos, o dabar vairuodamas pats visuomet pagarbiai žiūriu į besimokančius vairuoti. Nelenkiu jų ir suteikiu galimybę išmokti.
– Tai reiškia, kad esate kantrus vairuotojas?
– Tikrai esu pareigingas, kantrus vairuotojas. Kelyje supykstu arba su kuo nors susiginčiju labai retai, juo labiau nesikeikiu. Žinoma, dažniausiai vėluoju visur ir visada, tačiau tai negali turėti jokios įtakos mano vairavimui – saugumas yra svarbiausia.
Pats vairuodamas griežtai nesinaudoju telefonu, todėl erzina snaudžiantys ir į telefono ekranus įnikę vairuotojai, kai dega žalias šviesoforo signalas.
– Kadangi esate aplankęs daugybę užsienio šalių, galite palyginti mūsų, lietuvių, automobilių vairavimo įgūdžius su užsieniečių.
– Mūsų tautiečių vairavimas palyginti geras. Esame gana mandagūs, įleidžiame kitus laukiančius vairuotojus į eismo juostas. Tačiau ne visuose miestuose. Nepykite, kauniečiai! Šiame mieste vairavimas man neteikia malonumo.
Pietų Europos šalyse vairavimo manieros siaubingos, piktinuosi ir vairuodamas, ir vaikščiodamas pėsčiomis. Praleisti per perėją? Nenormalu! Man maloniausia vairuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia gali maloniai vairuoti ir važinėdamas automobiliu pažinti šalį.
– Ar keliaujate automobiliu savaitgaliais ar per atostogas po Lietuvą?
– Taip, praėjusiais metais automobiliu keliavau po Biržų kraštą. Tai man paliko didelį įspūdį, vis dėlto gaila, kad ten kol kas trūksta nakvynės vietų.
Tai galėtų būti kaip vienos dienos sustojimas, pavyzdžiui, pakeliui į Latviją ar grįžtant iš jos.
Praėjusiais metais su draugų kompanija išsinuomojome devynių vietų automobilį ir vieną vasaros savaitgalį leidomės į keturių dienų kelionę panemunės keliu.
Tai paprastas maršrutas, bet jame gausu lankytinų objektų. Vykdami šiuo maršrutu apsistojome Šilutėje, po to keliavome į Kretingą, pajūrį. Tikrai puikiai praleidome savaitgalį.
Atostogaudamas Lietuvoje mėgstu leistis ir į baidarių žygius. Dažniausiai mūsų šalyje keliauju vasarą, nes kam keliauti svetur, kai taip gražu ir gera Lietuvoje.
Vasaros sezonas čia trunka tik 2–2,5 mėnesio, tad norisi juo pasinaudoti.
– Ar Baltijos valstybės palankios leistis į išvykas, pavyzdžiui, automobiliais ar motociklais?
– Per pandemiją ypač populiari Latvija ir Estija, taip pat kelionės po Lietuvą su galimybe kur nors apsistoti, pernakvoti ir keliauti toliau. Kelionės po Baltijos šalis buvo šiek tiek priblėsusios, kai Lietuvoje įsitvirtino pigių skrydžių bendrovės, ir nuskristi į Kroatiją nebėra problema net ir keturių asmenų šeimai. Anksčiau į pastarąją šalį lietuviai dažniau vykdavo automobiliu.
Keliaudamas automobiliu gali pakeliui ką nors aplankyti, pamatyti kitas valstybes. Viskas priklauso nuo to, ko žmonėms reikia. Šiuo metu pirmauja kelionės lėktuvais.
– Neseniai buvote išvykęs į Egiptą, o vos sugrįžęs leidžiatės į kitą kelionę. Kiek jų šiemet jau turėjote?
– Šiemet užsienyje praleidau daugiau laiko nei Lietuvoje. Naujuosius metus sutikau Maldyvuose ir ten buvau iki kovo vidurio. Vėliau mamos gimtadienio proga vykome į Egiptą.
Grįžęs izoliavausi, o dabar savaitei išvykstu į Madeiros salą Portugalijoje. Čia planuoju keliauti darbo reikalais, noriu išsinuomoti automobilį ir apvažiuoti šią salą. Noriu pažiūrėti, kaip pandemijos metu ši sala pasiruošė turizmo sezonui, ir įvertinti, ar galiu rekomenduoti ją kitiems.
– Šiuo metu jau ne vienas planuoja vasaros atostogas. Kaip tai daryti vyraujant tokiam neapibrėžtumui ir nebijoti, kad kelionė gali būti atšaukta?
– Pirmiausia reikia stebėti situaciją. Svarbu, kad būtų aišku, kas nutiks, jei atsiras kokių nors suvaržymų, apribojimų, susirgtumėte koronavirusu arba iškiltų kitų sveikatos bėdų.
Dabar yra įvairiausių draudimų, kurie suteikia saugumo jausmą prieš kelionę ir kelionės metu, pavyzdžiui, jei reikėtų padengti izoliavimosi, maitinimo ar gydymo išlaidas.
Taigi namų darbai dabar tikrai didesni nei bet kada, situacija gali greitai pasikeisti ir reikia domėtis įvairiais reikalavimais, kad vėliau nebūtų staigmenų.
Daugybę informacijos galima rasti internete, o kai pamatomas tikras pavyzdys, pavyzdžiui, artimasis ar draugas sėkmingai nukeliauja ir grįžta, kelionėmis susidomi ir kiti.
– Ar tas baisiausias etapas, kai keliones gaubė nežinia ir neapibrėžtumas, jau praeityje? Galbūt ir kelionių organizatoriai išmoko daugybę pamokų ir jau mato šviesesnę turizmo ateitį?
– Baisiausias periodas buvo tuomet, kai buvo uždarytos šalies sienos. Dabar keliautojams sukurtos gana sąžiningos taisyklės, nesukeliant pavojaus nei jiems, nei aplink esantiems žmonėms. Dabar labai mažai tikėtina, kad situacija gali pasikartoti tokia, kokia buvo pandemijos pradžioje.
Manau, mes pamažu išmokstame susigyventi su tuo, kas įvyko pasaulyje, ir turizmas pamažu pradeda stotis dar ne ant kojų, bet jau ant kelių. Per kelerius metus viskas turėtų sugrįžti į normalias vėžes. Prognozuojama, kad į 2019 metų lygį grįšime per trejus–penkerius metus.
– Ar lietuviai pasiilgę kelionių?
– Puikus kelionių alkio įrodymas yra tai, kad, nepaisant įvestų apribojimų izoliuotis, vis tiek pilni lėktuvai skrendančiųjų į Egiptą, Turkiją, Kanarų salas.
Kai kurie žmonės jau metus ar net dvejus neatostogavo užsienyje, tad labai nekantrauja išvykti. Kai kurie sako, kad tie apribojimai jiems nebesvarbūs, nes labai trūksta poilsio.
– Galbūt atostogas Lietuvoje planuoti paprasčiau?
– Šie metai Lietuvos turizmui turėtų būti sėkmingi, nes dalis žmonių vis dar nedrįs keliauti į užsienį ir lauks, kol bus paskiepyti, jei jų eilė dar neatėjo.
Kiti nenori atlikti mano minėtų namų darbų dėl išvykos į užsienį ir atostogaus Lietuvoje.
Jei Baltijos šalyse mažės ribojimų keliauti, daugelis rinksis keliones automobiliais ar autobusais po aplinkines valstybes. Šie žmonės jaučiasi ramiau, kai žino, kad prireikus galės greitai sugrįžti ir viskas priklausys tik nuo jų pačių ir transporto priemonės.
Dalis gyventojų paprasčiausiai vengia didelių susibūrimų – ir nori ramiai pailsėti savoje ar kaimo turizmo sodyboje, atokesniame kurorte.
