Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos numato, kad transporto priemonės savininkas privalės užtikrinti, jog bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama.
Bendro naudojimo vietose turės nelikti ir transporto priemonių, kurios neturi leidimo dalyvauti viešajame eisme ilgiau kaip tris mėnesius arba tiek pat mėnesių buvo neįregistruotos ar išregistruotos. Jei tokių reikalavimų nebus laikomasi, senas nenaudojamas automobilis bus priverstinai išvežtas.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, ir dabar už be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą viešose erdvėse taikoma administracinė atsakomybė, tačiau ji nepadeda išspręsti jau daug metų egzistuojančios problemos.
„Naujos įstatymo nuostatos leis lengviau išgabenti eksploatuoti netinkamus automobilius iš bendro naudojimo vietų, bet iš esmės problemų neišspręs, nes kova ir toliau bus vykdoma su pasekmėmis. Kai transporto priemonė neeksploatuojama ir neišregistruojama nustatyta tvarka, reikėtų ekonomines sankcijas savininkams taikyti automatiškai – tai paskatintų savininkus nelaikyti nenaudojamų transporto priemonių bendro naudojimo vietose“, – sako V. Jankoit.
Pasak jo, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje nėra neapdraustų automobilių, nes už tokias transporto priemones kiekvieną dieną skaičiuojama draudimo įmoka. Draudimas užtikrina, kad automobilis yra eksploatuojamas, o jei ne – tuomet sunaikinamas.
„Asociacija kasmet gauna apie 2 tūkst. gyventojų pranešimų apie bendro naudojimo vietose (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų, nes pranešimų skaičius iš gyventojų nemažėja“, – tikina V. Jankoit.
Kartu su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisomis Seimas numato priimti ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios taip pat įsigaliotų nuo kitų metų sausio. Pagal jas už pažeidimą pirmą kartą automobilio savininkas gautų įspėjimą, o už pakartotinį nusižengimą būtų baudžiamas nuo 140 iki 300 eurų bauda arba transporto priemonė būtų konfiskuojama.
Šio metu Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o už antrąkart – iki 300 eurų bauda su (arba be) automobilio konfiskavimu.
Kur atiduoti seną automobilį
Pagal Lietuvos teisės aktus eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai taip pat gali būti pristatyti į transporto priemonių gamintojų ir importuotojų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas. Gyventojams draudžiama patiems užsiimti senų automobilių ardymo veikla neturint tam tinkamų leidimų.
Pažymėtina, kad pridavus seną taršų (M1 klasės) automobilį ir gavus sunaikinimo pažymėjimą (išregistravus iš Lietuvos kelių transporto priemonių registro), galima bus kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) dėl 1 000 eurų kompensacinės išmokos įsigijus mažiau taršią judumo priemonę, elektrinį motociklą ar elektrinį motorolerį. Visos senus automobilius superkančios įmonės išduoda automobilių sunaikinimo pažymėjimus nemokamai, o APVA kompensacinė išmoka turėtų startuoti netrukus.
„Netvarkingi automobiliai teršia aplinką dėl iš jų bėgančių įvairių pavojingų tepalų ir skysčių. Deja, bet netinkamos naudojimui transporto priemonės be priežiūros paliekamos ne tik viešose bendro naudojimo vietose, bet ir metų metus dūla nuosavame kieme. Į aplinką prasiskverbusi automobilių alyva, kaip ir kiti pavojingi skysčiai, užteršia gruntinius vandenis, dirvožemį ir kenkia aplinkai, žmonėms ir gyvūnams“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui transporto priemonių nelegaliems ardytojams, nes jie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis, o gyventojai negauna automobilio sunaikinimo pažymėjimo.
„Vertės rinkoje neturinčios automobilių atliekos dažniausiai nugula atokesnėse vietose (miškuose, pakelėse ar šalia nuošalėje esančių pastatų) ir nepatenka į perdirbimą, nors turėtų. Ragintume ir ardytojus, ir gyventojus būti atsakingesniems ir tinkamai pasirūpinti atliekomis“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Senų automobilių ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios atliekos kaip padangos, alyva, plastikas, guma, stiklas, salono apdailos medžiagos, sėdynės ar guminiai kilimėliai. Tokių atliekų turėtojams už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, kėbulai, sparnai turi teigiamą rinkos vertę ir už jas galima gauti atlygį.
„Kartu su partneriais esame sukūrę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų atliekų surinkimo bei tvarkymo sistemą, todėl gyventojams neturėtų kilti sunkumų, kur priduoti seną automobilį. Licencijuotų atliekų tvarkytojų sąrašą galima rasti www.atliekos.lt arba www.autotvarkymas.lt.
Be to, kasmet vykdomų aplinkosauginių projektų „Mes rūšiuojam. Autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ metu vykdome atliekų surinkimą ir įmonių švietimą, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo apdorota (paruošta naudojimui ar šalinimui). Tačiau dėl automobilių ardymo veiklos šešėlio šie duomenys toli gražu neatspindi realios padėties šalyje.
