Galimybė integruoti vandenilį į dabartines degalines ilgą laiką buvo minima kaip vienas iš vandenilinių automobilių privalumų, tačiau nieko panašaus nevyksta. Tiesa yra ta, kad vandenilis kelia daug problemų, susijusių su logistika.
Aišku, visų pirma vandenilį reikia pagaminti. Tam reikia nemažai energijos, kurią galima išgauti švariais metodais. Tuomet vandenilis turi pasiekti kolonėles – kaip? Dabar tai daroma sunkvežimiais, nors tai yra brangu ir užima daug laiko.
Aukšti vandenilio transportavimo kaštai yra siejami su itin žema temperatūra ir aukštu slėgiu, kuriuos tenka palaikyti. Be to, žmonės dažnai kreivai žiūri į vandenilį – ar tai saugu? Atsakymas atrodo taip – taip, tai saugu, bet šį metodą galima tobulinti gerinant ne tik saugumą, bet ir kaštus.
Kalifornijos kompanija „SoCalGas“ bando pakankamai naują vandenilio transportavimo metodą. Vandenilis būtų tiesiog įleidžiamas į įprastą gamtinių dujų vamzdyną. Susimaišiusios dujos pasiektų degalines, kuriose būtų montuojama speciali įranga jų atskyrimui. „SoCalGas“ kitais metais ketina įvykdyti bandymą. Iš pradžių vandenilis dujų mišinyje sudarys tik 1 proc., tačiau vėliau jo koncentracija gali būti keliama iki 20 proc.
Iš tikrųjų, vandenilio ir gamtinių dujų maišymas nėra nauja technologija. Tiesą sakant, „SoCalGas“ naudos olandų kompanijos „HyET Hydrogen“ dujų atskyrimo įrenginius. Mišinys gali būti transportuojamas ir saugojamas lygiai taip pat kaip įprastos gamtinės dujos – tik vandenilio koncentracijai pasiekus 30–40 proc. su juo reikėtų dirbti kitaip.
Iš pradžių per dieną ketinama transportuoti tik 10 kg vandenilio, tačiau netrukus tas skaičius išaugs dešimt kartų. 100 kg vandenilio turėtų pakakti 20 automobilių. Nedaug, bet kalbame tik apie vieną degalinę demonstracijose metu. Kai technologija bus ištobulinta ir pasklis plačiau, taip vandenilis galėtų būti transportuojamas į sunkvežimių kompanijas, oro uostus ir gamyklas.
