Reikėtų dažniau plauti automobilį
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis pasakojo, kad atšilus orams problemų su technika sumažėja, tačiau šiuo metu svarbu reguliariai plauti automobilius: „Vasarą dažniau automobiliai plaunami dėl estetinių dalykų, o žiemą – siekiant išvengti korozijos ir druskų kaupimosi“.
Vis tik, kaip pastebi specialistas, šaltuoju metų laiku automobilio plovimas būna sudėtingesnis, reikia naudotis automatinėmis bei tunelinėmis plovyklomis, o ne plauti rankomis, nes automobilis gali paprasčiausiai apledėti.
Vilniuje veikiančio autoserviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas vairuotojams taip pat patarė šiuo metu dažniau plauti automobilius, mat keliuose yra daug druskų, kurios kenkia kėbului ir kitoms automobilio dalims.
„Kai kurie vairuotojai mano, kad ateis pavasaris ir nusiplaus automobilį, tačiau atėjus pavasariui atsiranda naujų gedimų“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino A.Gailiušas.
„Tokvila“ automobilių aptarnavimo ir remonto departamento direktorius Vladimiras Liustrickis po automobilio plovimo vairuotojams patarė sutepti spyneles specialiomis priemonėmis, kad vėliau vairuotojas galėtų patekti į transporto priemonę.
Patikrinti slėgį
V.Žuraulis teigė, kad oro slėgis padangose žiemą svyruoja, o stipriai atšalus jis esą sumažėja: „Kai oras atšyla, reikėtų pasižiūrėti, ar oro slėgis nėra per aukštas, nes jei slėgis bus gerokai didesnis, nei numato gamintojas, tai darys įtaką padangų sukibimui su keliu“.
A.Gailiušas pastebėjo, kad vienuose automobiliuose gedimai išnyksta atšilus orams, o kituose jie lieka. Pašnekovas tvirtino, kad slėgį svarbu patikrinti ne tik tada, kai už lango šilta ar šalta, o visada: „Gamintojai tam ir nustato parametrus, kad slėgis būtų toks, o ne kitoks. Slėgis atsiliepia padangų dilimui bei pačiam vairavimo saugumui“.
Kiti patarimai
„Žiemą daugiau dėmesio reikia skirti ne automobilyje matomiems dalykams, o transporto priemonės dugnui, slenksčiams, ratams, kur kaupiasi druskos bei purvas. Kai spaudė šaltukas ir vairuotojai turėjo problemų su užkūrimu arba buvo pastebėti variklio ir kitų prietaisų sutrikimai, atšilus oras gali patys imtis kokių nors veiksmų arba užsiregistruoti į servisą, kad identifikuotų problemas ir jas pašalintų“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo VGTU automobilių inžinerijos katedros docentas.
Anot pašnekovo, jei anksčiau buvo sunkiau užvesti akumuliatoriaus bateriją arba silpniau veikė variklis, pagerėjus oro sąlygoms reikėtų pasirūpinti akumuliatoriaus įkrovimu.
V.Žuraulis priminė, jog dyzeliniams varikliams reikėtų patikrinti pakaitinimo žvakes, nes po didesnių šalčių ne visos gali veikti.
VGTU automobilių inžinerijos katedros docentas sakė, kad atšilus orams automobilių durelės turėtų atsidaryti, tačiau jei neatsidaro, reikėtų nestipriais judesiais judinti rankeną. Kai jau pavyksta atidaryti mašinos dureles, reikėtų pažiūrėti, kodėl žiemą tos durys neatsidarydavo.
Gali būti, jog gumos buvo prišalusios, jei kaupėsi drėgmė ar buvo problema pačiame užrakte. Pašnekovas atskleidė, kad jei problema susijusi ne su gedimu, galima būtų sutepti spynelę specialiomis priemonėmis, kad nekiltų daugiau problemų žiemą.
„Stovintį automobilį ir dirbantį variklį minimalia apkrova reikėtų šildyti nedaug, nes tai neefektyvu. Šildymas be apkrovos, kai veikia variklis, yra labai lėtas. Mes tik gaišinsime laiką, deginsime degalus ir šildysime per išmetimo vamzdį orą, taip teršdami aplinką bei neatlikdami jokio naudingo darbo. Tokiu laikotarpiu užtektų ir keliolikos sekundžių, kol variklis pradės veikti“, – aiškino V.Žuraulis.
Pasak pašnekovo, vėsesniu metų laiku pirmuosius kilometrus reikėtų nevažiuoti kelyje „agresyviai“. Pavyzdžiui, reikėtų vengti aukštesnių sūkių, anksčiau perjungti pavaras, kol variklis yra įšilimo būsenoje bei pasiekia 90–95 laipsnių temperatūrą.
„Perteklinis šildymas tikrai nereikalingas, kai vairuotojas trypčioja aplink automobilį. Geriau pasigrožėti gamta ne tol, kol iš išmetimo vamzdžio veržiasi teršalai“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė V.Žuraulis.
Pasak A.Gailiušo, jei žiemą buvo užšalę stabdžiai ir jie vėliau pradėjo girgždėti, nereikėtų važinėti ir geriau apsilankyti autoservise, kad būtų nustatytas gedimas: „Pas mus buvo atvykusi viena vairuotoja, kurios automobilis girgždėjo. Gerai, kad dirželis nebuvo patekęs po pagrindine dalimi, nes jei taip nutiktų, būtų sugadintas variklis. Tai nutiko dėl to, nes sudilo guoliukas ir jame susirinko drėgmė“.
„Automobilis – kaip gyvas organizmas, jis praneša apie save ženklais arba garsais. Mums jų reikia klausytis“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Gailiušas.
Pašnekovas taip pat priminė, jog vairuotojai žiemą neturėtų vasarinio langų apiplovimo skysčio maišyti su žieminiu, mat sugrįžus šaltesniems orams vasarinis langų apiplovimo skystis paprasčiausiai užšals.
„Tokvila“ automobilių aptarnavimo ir remonto departamento direktorius teigė, kad vairuotojai, kurie šaltuoju periodu tvarkingai eksploatavo transporto priemonę, turi mažesnes problemas.
„Tie, kurie nevažinėjo su automobiliu, pas juos gali būti išsikrovęs akumuliatorius, pasibaigę skysčiai. Prieš lipant į automobilį svarbu pajudinti langų valytuvus bei išvalyti priekinį stiklą, jog neliktų ledo“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo V.Liustrickis.
