Apie tai, kokie esminiai 95 ir 98 oktaninio skaičiaus benzino skirtumai, kokį verčiau naudoti žiemą, į ką turi atkreipti dėmesį dujų įrangą sumontavę bei dyzelinių automobilių savininkai paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas dr. doc. Saugirdas Pukalskas.
– Kokie esminiai skirtingo oktaninio skaičiaus benzino ypatumai – 95 ir 98? Kaip jie veikia automobilio variklį ir jo darbines savybes?
– Tam tikriems varikliams yra skirtas tam tikro oktaninio skaičiaus benzinas. Čia negalime per daug laisvai nuspręsti, kokius degalus pilti. Jei automobilio variklis yra pritaikytas 95 benzinui ir įpilsime 98 – nieko tokio. Bet jeigu pasielgtume atvirkščiai, galima sugadinti automobilio variklį.
Oktaninis skaičius parodo, kaip benzinas yra atsparus detonacijai. Detonacija – tai toks reiškinys variklyje, kai pasireiškia netinkamos sąlygos ir įvyksta savaiminis užsiliepsnojimas, kurio metu labai padidėja slėgis, padidėja liepsnos plitimo greitis, prasideda tokie sproginėjimai.
Jie atsiranda dėl netinkamo degalų oktaninio skaičiaus arba dėl per didelio variklio suslėgimo laipsnio. Kuo mažesnis variklio suslėgimo laipsnis, tuo mažesnio oktaninio skaičiaus degalai reikalingi ir atvirkščiai. Taigi tam tikri varikliai, kurie pritaikyti aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinui, turi ir aukštesnį suslėgimo laipsnį.
Naudojant 98 oktaninio skaičiaus benziną yra ir tam tikra ekonomija – variklis naudoja mažiau degalų, tačiau tie degalai dažniausiai yra brangesni. Vis tik labiau paplitęs 95 oktaninio skaičiaus benzinas. Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys ir tas variklio darbas yra taip organizuotas, kad jis veikia ties riba, kai vyksta nuolatinis uždegimo paskubos kampo ankstinimas. Tai reiškia, kad variklis veikia vis ekonomiškiau.
Tačiau pasiekus tam tikrą ribą įvyksta detonacija, o tai jau yra žalingas procesas. Tačiau visada variklis dirba link tos ribos ir vos pajutus, kad sudetonavo, prasideda vėlinimas. Tokiu būdu ir laviruojama ties ta riba. Tad jei įpilsime didesnio oktaninio skaičiaus degalų, variklis tą detonacijos pasireiškimo ribą atidės tolėliau, persireguliuos ir variklis dirbs ekonomiškiau.
– Ar yra skirtumas, kokį benziną naudoti, jei paspaustų rimtesnis šaltis? Tarkime, esant -15 ar -20 laipsnių?
– Ne, nėra jokio skirtumo. Benzinas lengvai garuoja – ir nesvarbu, 95 ar 98 oktaninio skaičiaus. Tačiau esant šalčiui kuro sunaudojimas bus didesnis. Vien variklio įšilimui reikia daugiau degalų.
Kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, jo detalės yra susitraukusios, vyksta didesnė trintis, vartoja daugiau degalų. Tad žiemą degalų reikia daugiau. Tačiau nėra jokio skirtumo, kokį kurą pilsite žiemą – 95 ar 98 oktaninio skaičiaus.
– Kai kuriose degalinėse nurodyta, kad, pavyzdžiui, 95 ar 98 benzinas turi 5 arba 10 proc. biopriedo? Koks tai biopriedas ir kokią įtaką daro variklio darbui?
– Visame benzine turi būti ne mažiau 5 proc. etanolio. Kai kurie pardavėjai tai pažymi, kai kurie – ne. Jis privalo būti pagal įstatymą. Bendrai etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis, negu benzino. Tai reiškia, kad bazinį benziną galima pagaminti žemesnio oktaninio skaičiaus ir įpylus etanolio jį padidinti. Norint išnaudoti oktaninio skaičiaus privalumus, reikia didinti ir variklio suslėgimo laipsnį.
Pavyzdžiui, kai kurie automobilių sporto atstovai patys gaminasi variklius, juos perdarinėja ir pritaiko tam, kad išgautų tą galią ir ekonomiškumą. Tačiau į tokį variklį įpilti žemesnio oktaninio skaičiaus negalima. Nes detonacija ir sproginėjimai variklio cilindre sulaužo žiedus, lūžta silpniausios vietos, aptrupa stūmoklis, prasideda perkaitimai, gali išsilydyti stūmoklis, perdėgti vožtuvas ir t.t.
– Kokią įtaką daro biopriedas – etanolis – varikliui?
– Etanolis – tai spiritas, tirpiklis. Anksčiau varikliai buvo gaminami su neatspariomis spiritams dalimis, gumomis ar kitomis plastikinėmis detalėmis. Dabar tos dalys yra atsparios ir problemų nekyla. Etanolis yra hidroskopiškas – jis pritraukia drėgmę. Net ir pats gryniausias etanolis iš aplinkos pasiima drėgmę ir jo grynumo procentas krenta. Tad, jei variklis nepritaikytas bioetanoliui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją. Tačiau šiuolaikiniai kuro bakai yra sandarūs ir nėra sąlyčio su aplinka.
– Kuo skiriasi paprastas 98 benzinas palyginus su pagerintu priedais 95 oktaninio skaičiaus benzinu? Nes kai kurios degalinės siūlo 95 benziną su priedais, gerinančiais variklio darbą, didinančiais galią, taupančiais energiją ir t.t. Ką iš tiesų tie priedai suteikia?
– Kai būdavo daug benzino be jokių priedų ir įsipylus benzino su priedais, tada buvo galima pajausti tą poveikį. Dabar dauguma tiekėjų deda tuos priedus. Visų jų esmė yra panaši – palaikyti variklį švarų, kad nesikauptų nuodegos, dyzeliniuose varikliuose –suodžiai ir pan. Tai jei nuolatos tokius degalus pilame, didelio poveikio nepajausime.
Didžiausias skirtumas pasijustų pradėjus naudoti benziną be priedų – degimo kameros pasidengtų apnašomis, nuodegomis, tada blogėja variklio parametrai – galia, ekonomiškumas, aušinimas ir kt. Įpylus degalų su priedais visi nešvarumai išsivalo ir pasijaučia efektas.
– Tam tikru metu 98 benzino buvo sudėtingiau rasti, tačiau pastaruoju metu degalinių tinklai šios rūšies benzino pasiūlo vis dažniau. Ar verta pilti 98 ar verčiau 95 su priedais? Juolab, kad kainos beveik vienodos.
– Geriausia pilti tai, ką rekomenduoja gamintojas. Vis tik net ir pilant 98 oktaninio skaičiaus benziną į 95 oktaninio skaičiaus benzinui pritaikytą automobilį, labai reikšmingo pokyčio nepajusite. 98 benzinas yra brangesnis ir galų gale kilometro kaina padidėja. Jei automobilio variklis pritaikytas ne mažesniam nei 98 oktaniniam skaičiui, tai įpylus 98 jis veiks ekonomiškiau, negu įpylus į automobilį, pritaikytą 95 oktaninio skaičiaus benzinui.
– Su dyzeliniais automobiliais tarsi viskas aišku – vertėtų naudoti degalinėse parduodamą žieminį dyzeliną, kuris jau yra su specialiais priedais. Bet ar verta daryti taip, kaip anksčiau – įpilti į dyzelinio automobilio baką šiek tiek benzino ar žibalo? Pavyzdžiui, jei tai senas automobilis? Ir kas būtų, jei į naują dyzelinį automobilį įpiltume benzino ar žibalo?
– Prasmės pilti benziną ar žibalą į dyzelinių automobilių bakus šiais laikais jau nėra. Pagrindinis dalykas, kodėl taip darydavo – kad suskystėtų dyzelinas. Tai buvo reikalinga, jei dyzelinas budavo ne arktinis, tad prie minusinės temperatūros jis jau imdavo kristalizuotis ir reikėjo ištirpdyti tą susikristalizavusį parafiną. O arktinime dyzeline esantys priedai neleidžia kristalizuotis parafinui.
Pavyzdžiui, jei automobilis senas ir į jį dyzelino buvo įpilta tik vasarą, o žiemą savininkas prisiminė, kad jį reikia užvesti, tada tas įpiltas benzinas ar žibalas gal ir pagelbėtų. Bet jei visur sistemoje yra vasarinis dyzelinas ir tik į baką įpilsime to žibalo, vargu pavyks užvesti automobilį, mat dyzelinas jau bus kristalizavęsis visuose filtruose. O jei jau variklis užsikuria, prasideda cirkuliacija, įkaista ir dyzelinas. Kai jau veikia variklis, tai dyzelinas jau neužšals.
– Jei per klaidą įpiltume benzino į dyzelinį automobilį? Kokios būtų pasekmės?
– Tada jau blogai, reikia ardyti, valyti. Žinoma, nedidelis kiekis nėra labai žalingas. Didžiausia žala daroma kuro siurbliui, kuris tuo pačiu dyzelinu ir tepasi, o benzinas ar žibalas tų tepamųjų savybių neturi ir greičiau tas siurblys dėvisi.
– Kalbama, kad sumontavus dujų įrangą benzininiame automobilyje sutaupyti pavyksta ne visada – tenka daugiau išlaidų remontui. Ar tiesa, kad naudojama dujų įranga gadina variklį?
– Žiūrint, kokios tos dujos – jau ir Lietuvoje yra dviejų rūšių – propano-butano, t. y. suskystintos naftos dujos ir natūralių gamtinių dujų. Pastarasias dažniau naudoja miesto autobusai. Jei tai gamtinės dujos, tai nėra didesnių problemų su jomis.
Priežiūra reikalinga gal ir didesnė negu benzininiam varikliui, bet tai nesudaro reikšmingo kiekio išlaidų. Dujų – tiek vienų, tiek kitų – oktaninis skaičius yra didesnis negu benzino, t.y. apie 130, tačiau jis skaičiuojamas kiek kitaip, tad palyginti yra sudėtinga.
Bet koku atveju, dujos gali būti būti naudojamos didesnio suslėgimo laipsnio varikliuose ir jos nedetonuoja taip greitai, kaip įvairūs benzinai. Tad iš to galima gauti ekonomijos.
O ar jos kenkia varikliui – sudėtinga pasakyti. Jei tinkamai ir nuolatos prižiūrima sistema, jei filtrai keičiami, jei reduktorius išvalomas, prižiūrimas, tai neturėtų būti bėdų.
