Pasak T.Veliseičik, daugeliu atvejų veiksmai, kuriuos rekomenduojama atlikti gesinimo metu, yra tokie pat kaip ir tradiciniu kuru varomoms transporto priemonėms. „Gesinant gaisrą gesintuvu alternatyvaus kuro transporto priemonėje, reikia įvertinti papildomų komponentų, kurie kelia pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, buvimą.
Tuo atveju, kai gaisras neišplinta į aukštos įtampos kabelius, inverterį/konverterį, aukštos įtampos baterijas, DC konverterį, jis gesinamas taip pat, kaip ir tradiciniu kuru naudojamos transporto priemonės,“ – sako jis.
„Dėl papildomų komponentų, pavyzdžiui, aukštos įtampos, atsiranda ir papildomų pavojų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti gesinant gaisrą, – sako specialistas. – Alternatyvaus kuro transporto priemonės turi aukštos įtampos komponentų, dalis kurių net po deaktyvavimo procedūros išlieka pavojingi. Tai aukštos įtampos baterija ir inverteris/konverteris.
Pastarasis, priklausomai nuo transporto priemonės gamintojo, gali turėti vidines baterijas, kurios užtikrina įtampa iki 10 minučių nuo jų išjungimo momento. Jis dažniausiai montuojamas prie elektrinio variklio.
Aukštos įtampos baterijos montuojamos bagažinės skyriuje, po keleivių galinėmis sėdynėmis ar transporto priemonės dugne. Kilus gaisrui, pirmiausia reikėtų ištraukti raktą iš užvedimo bloko ir išjungti techninės priežiūros kištuką (šuntą, pagrindinį saugiklį).
Įprastai gaisrai, kuriuose yra elektros įtampos pavojus, gesinami milteliniu ar angliarūgštiniu gesintuvu išlaikant ne mažesni nei 1 m atstumą. Lietuvoje yra sertifikuotų gesintuvų, skirtų gesinti elektros įrangą, kurios įtampa neviršija 1000 V. Alternatyvaus kuro transporto priemonių aukštos įtampos komponentų įtampa svyruoja tarp 200-800 V.“
T.Veliseičik teigimu, alternatyvaus kuro transporto priemonių aukštos įtampos baterijos turi elektrolitą, kuris, atsiradus mechaniniams pažeidimams ar išsisandarinus korpusui, gali išbėgti į išorę: „Įprastai jo kiekis nėra didelis, tačiau net ir nedidelis kiekis yra pavojingas žmogaus gyvybei ir sveikatai.
Elektrolito garai yra toksiški ir ėdūs, jie lengvai užsidega. Hibridiniuose automobiliuose baterijų montavimo vietos dažniausiai yra įrengiamos bagažinės skyriuje ir po galinėmis sėdynėmis, elektromobiliuose – ties automobilio dugnu. Tokias vietas yra sunku pasiekti gesintuvu.
Be to, tyrimų metu nustatyta, kad norint užgesinti aukštos įtampos bateriją, į gaisro židinį reikia nuolat tiekti didelį kiekį gesinimo medžiagos, o tai padaryti su gesintuvu, net pradinėje gaisro fazėje, sudėtinga.
Aukštos įtampos baterijos yra sudarytos iš sujungtų tarpusavyje blokų, kuriuos sudaro pavienės celės. Gaisrui plintant ir kylant temperatūrai, celėje esantis elektrolitas garuoja, sudarydamas viršslėgį. Korpusui neatlaikus viršslėgio poveikio, gali įvykti sprogimas.
Jo metu aukštos įtampos baterijos korpuso dalys gali būti nublokštos ir sužeisti žmogų, gesinantį gaisrą. Į tai irgi reikėtų atsižvelgti pradedant gesinti aukštos įtampos bateriją ir pasirenkant gesinimo medžiagos tiekimo kryptis.
Aukštos įtampos baterijos degimas ir gaisro plitimo mechanizmas yra pakankamai gerai ištirti. Dėl susidariusio viršslėgio elektrolito garai skverbiasi pro plyšį, o jiems degant suformuoja į degančias dujas panašų ugnies fakelą. Toks intensyvus degimas spinduliuoja šilumą ir gali uždegti šalia esančias degias medžiagas.
Tokį degimą geriausia nutraukti izoliuojant („numušant“) liepsną nuo besiveržiančių garų, tačiau tai bus pakankamai sudėtinga, jeigu turimas ribotas gesinimo medžiagų kiekis ir gaisro židinys sunkiai pasiekiamas.
Aukštos įtampos baterijų, turinčių savo sudėtyje ličio, greičiausiai nepavyks užgesinti nei milteliniais, nei angliarūgštės ar putų gesintuvais“.
T.Veliseičik, linkėdamas visiems saugaus kelio, tikisi, kad šie patarimai vairuotojams padės saugiau atlikti gaisro gesinimo darbus, jeigu to prireiktų.
