This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Baltijos šalių vairuotojai skirtingai rūpinasi automobiliais: lietuviai vienu aspektu išsiskiria iš kitų

Pranešimas spaudai

Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi.
Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi.
Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi.
Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi.
Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi.
Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi.
Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi.

Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi. Tyrimas parodė, kad mūsų šalies vairuotojai aktyviau nei latviai ir estai seka automobilio detalių būklę. Lietuvos vairuotojai daugiau nei latviai ir estai tikrina stabdžius ir tepalus. Estai dažniausiai iš visų Baltijos šalių vairuotojų prižiūri degalų kiekį bake. Skaičiai rodo, kad mažiausiai Baltijos šalių vairuotojams rūpi langų ir veidrodėlių priežiūra.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, visų trijų Baltijos šalių vairuotojai labiausiai rūpinasi degalų kiekiu automobilio bake. Estijoje šiuos rodmenis seka 83 proc., Latvijoje – 75 proc., Lietuvoje – 72 proc. vairuotojų.

„Visi, kurie yra skaičiavę paskutinius degalų litrus iki artimiausios degalinės, yra išgyvenę tokią patirtį, kurios nenori kartoti.

Įsibėgėjus vasarai, kai žmonės daugiau keliauja ne lėktuvais, o automobiliu, būtina dažniau žvilgtelėti į degalų bako rodmenis ir kelyje išvengti keblių situacijų, kurias vairuotojams sukelia netikėtai besibaigiantis kuras.

Dauguma žmonių jų pristigę kviečia į pagalbą artimuosius ar skambina pagalbai kelyje“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė.

Statistika rodo, kad vairuotojai daug dėmesio skiria ir transporto priemonės tepalams, labiausiai jų kiekiu rūpinasi lietuviai. 58 proc. pastarųjų seka automobilio tepalų būklę. Taip pat elgiasi 47 proc. vairuojančių latvių ir 32 proc. estų.

„Lietuvos vairuotojai yra išsiugdę įprotį stebėti automobilio tepalų lygį variklyje. Būtina nepamiršti, kad variklio tepalus rekomenduojama pakeisti pravažiavus 15 tūkst. kilometrų. Tikslesnis intervalas nurodomas automobilio eksploatacijos žinyne, šią informaciją vairuotojui taip pat gali pranešti borto kompiuteris.

Daugiau nei septynerius metus naudojamų automobilių vairuotojai tepalų patikrinimą turėtų atlikti dažniau – pravažiavus 1 tūkst. -1,5 tūkst. kilometrų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl variklio nusidėvėjimo ilgiau eksploatuojamų automobilio tepalus būtina keisti dažniau nei nurodyta žinyne. Jei šios patikros neatliksime, automobilio variklis susidėvės daug greičiau“, – sako draudikė.

Tyrimas parodė, kad stabdžių būkle aktyviausiai rūpinasi Lietuvos vairuotojai. Tai daro 55 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių, 51 proc. latvių ir 40 proc. estų.

Kalbant apie stabdžius, pasak draudikės, vairuotojams svarbu atkreipti dėmesį į stabdžių skysčio kiekį, stabdžių kaladėlių ir diskų būklę. „Laiku nepasirūpinus tinkamu stabdžių skysčio kiekiu, vairuotojai rizikuoja jų pačių bei keleivių saugumu ir netgi gyvybe.

Esant per mažam stabdžių skysčio kiekiui bakelyje, oras gali patekti į stabdžių sistemą ir itin pabloginti transporto priemonės stabdymo funkciją.

Susidėvėjus stabdžių kaladėlėms ir diskams, vairuotojai susiduria su tokia pačia rizika. Vos pastebėjus prietaisų skydelyje užsidegusią stabdžių nusidėvėjimo lemputę, būtina kuo skubiau šias detales pakeisti“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, keičiant padangas, visada reikėtų patikrinti stabdžių diskų ir kaladėlių būklę. „Stabdžių diskai turi būti tolygiai pasidėvėję, be jokių įtrūkimų bei įrėžimų“, – patarė V. Katilienė.

Lietuvos vairuotojams labiau nei kaimyninių šalių vairuojantiems žmonėms svarbi ir jų transporto priemonių padangų būklė. Padangų būkle rūpinasi vos trečdalis estų, Lietuvoje tokių vairuotojų – 45 procentai.

„Automobilių padangas prižiūrintys vairuotojai turi įvertinti tris dalykus. Pirmiausia – padangos oro slėgį, kuris užtikrina tolygų padangos dėvėjimąsi ir automobilio stabilumą kelyje. Rekomenduojamas padangų slėgis nurodomas automobilio eksploatacijos knygelėje arba vairuotojo durų arkoje prie automobilio kėbulo pritvirtintoje lentelėje“ , – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, svarbus ir tinkamas padangų protektoriaus gylis. „Jo užduotis – išstumti vandenį, todėl kuo padangos protektoriaus gylis mažesnis, tuo vanduo išstumiamas blogiau. Tuomet tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis ir automobilis gali tapti nevaldomu, tai priklauso ir nuo greičio bei kelio dangos. Na, ir, žinoma stebėti, ar neatsiranda mechaniniai pažeidimai“, – sako V. Katilienė.

Ji pataria neužmiršti ir automobilio žibintų. „Juos pas specialistus sureguliuoti itin svarbu leidžiantis į ilgesnę kelionę arba žinant, kad keliauti teks tamsiu paros metu. Netinkamas žibintų aukštis bei švietimo intensyvumas yra rizikingas ne tik pačiam vairuotojui, bet ir gali akinti kitus eismo dalyvius“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Tyrimas parodė, kad mažiausiai Baltijos šalių vairuotojams rūpi automobilių įbrėžimai, veidrodėlių ir langų priežiūra.