Ilgai trunkanti pandemija ir karantino pasekmės paskatino žmones keliauti savo šalyje bei atrasti naujas pramogas. Nors kempingais po Lietuvą dažniau keliaudavo užsieniečiai, šiemet jais kaip niekad aktyviai susidomėjo lietuviai.

Viskas apsivertė aukštyn kojomis

Įmonės „Kemperija“ vadovas Laimonas Mačiulis pasakoja, kad yra trys kemperių nuomavimosi sezonai.

Pirmasis prasideda nuo gegužės ir trunka iki birželio pradžios. Kemperių kaina tuomet svyruoja nuo 70 iki 80 eurų už parą. Kitas sezonas trunka nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos ir tuomet kemperių nuoma atsieina nuo 100 iki 130 eurų. Žiemos sezono kaina nuo spalio iki balandžio mėnesio siekia 60–70 eurų. Kaina priklauso nuo kemperio modelio bei kelionės trukmės.

Šiais metais „Kemperija“ įmonėje užimtumas, palyginti su praėjusiais metais, panašus. Tik šiemet kemperių sezonas prasidėjo ne balandžio viduryje, o gegužės pabaigoje.

Anksčiau kemperius Lietuvoje dažniau nuomavosi rusai, baltarusiai bei ukrainiečiai, kurie sudarydavo net 40 proc. visos apyvartos. Po pandemijos viskas apsivertė aukštyn kojomis ir dažniau poilsį su tokia transporto priemone renkasi lietuviai.

„Šiemet žmonės namelius ant ratų pradėjo nuomotis trumpesniam laikotarpiui. Anksčiau buvo įprasta, kad nuomojasi dviem savaitėms, o dabar – tik kelioms dienoms. Birželio mėnesį turėjome apie 80 proc. klientų. Tolimiausia vietovė, į kurią nukeliavo mūsų įmonės namelis, buvo Nordkapas (Norvegija) ir Portugalija“, – komentavo L.Mačiulis.

Nuo nieko nepriklausomas

Įmonės „AJ kemperiai“ vadovė Jūratė Povilonė sako, kad kemperiai populiarūs tuo, kad esi nepriklausomas nuo viešbučių ir tam tikrų vietų. Gali sustoti bet kurioje patinkančioje vietoje ir ten leisti laiką. Nuo vasario-kovo mėnesio prasideda kemperių rezervacijos. Šios įmonės kainos vasarą būna nuo 115 eurų už parą, o žiema krinta iki 60 eurų. Kaina krinta renkantis ilgesnį išvykos laikotarpį.

„Šiemet prasidėjus pandemijai atsirado žmonių, kurie išbandė kemperį pirmą kartą – jie atrado naują bei saugią keliavimo alternatyvą. Lankytojai, kurie keliauja pirmą kartą, dažniausiai išvyksta savaitgaliui. Nuolatiniai klientai renkasi poilsį vienai arba dviems savaitėms. Štai neseniai grįžo žmogus iš Kroatijos“, – pasakojo įmonės „AJ kemperiai“ vadovė.

Vienas ryškesnių kemperių minųsų yra tas, kad yra ribotas vandens kiekis. Neapsistojus kempinge vandens užtenka 2–3 dienoms. Norint vairuoti kemperį, reikia pačiam pasirūpinti degalais bei turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

„Manau, kad daugės žmonių važinėjančiais kemperiais, nes taip atrandamas naujas keliavimo būdas ir noras kažką naujo išbandyti. Vokietijoje tai yra vienas pagrindinių būdų keliauti, todėl Lietuvoje su laiku, manau, bus tas pats“, – mintimis dalijosi J.Pavilonė.

Kempinge svarbūs medžiai

Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygandas Lazauskas komentavo, kad kempingų mokestis svyruoja nuo 18 iki 30 eurų. Į tai įprastai įeina asmens, turizmo mokestis bei vieta kemperiui arba palapinei. Didžiausios kainos būna pajūryje, nes prisideda kurortų bei aplinkosaugos mokesčiai. Pati populiariausia kempingų vieta – Nida.

„Dažniausiai kempinge būna tualetas, dušas, prausyklos, virtuvė bei skalbykla. Kartais žmonės teiraujasi dėl medžių. Jie reikalingi, kad būtų pavėsis arba galėtų pasikabinti hamakus. Dažniausiai atvyksta keliautojai su kemperiais, tačiau viskas priklauso nuo sezono. Po karantino vietų skaičius kempinguose kai kur padidėjo, nes pradėjo keliauti daugiau lietuvių“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo V.Lazauskas.

Be elektros – niekur

Druskininkų kempingo vadovas Rimantas Palionis pasakojo, kad jų įmonė ima kurortinę rinkliavą – vieną eurą žmogui. Druskininkų kempinge palapinės kaina yra 12 eurų, kemperio – 19 eurų, o namelio – 32 eurai.

Pastebima, kad praėjusiais metais atvykdavo užsienio turistai su kempingais, o lietuviai gyvendavo nameliuose. Šiais metais vyrauja lietuviškas kempingas. Įmonė turi 33 aikšteles ir 10 stacionarių namelių.

„Atvykę lietuviai pasilieka daugiau naktų ir naudojasi sveikatinimo paslaugomis, o užsieniečiai renkasi pora nakvynių ir daugiau domisi aplinka. Per karantiną praradome užsienio grupes, atvykstančias su kemperiais.

Lietuviai dažniau renkasi Europos šalis. Atvyksančiam lankytojui į kempingą svarbiausia aikštelėje turėti elektros bei vandens. Taip pat svarbi skalbykla, virtuvė bei dušas“, – naujienų portalui lrytas.lt vardijo R.Palionis

2019 birželį Druskininkų kempinge gyveno 768 gyventojai. Iš jų 193 – lietuviai ir 575 užsieniečiai.

Kemperiuose apsistojo 410, palapinėse 120, o nameliuose 114 asmenų.

Įmonės „Downtown Forest Hostel Camping“ vadovė Vismantė A.Puikaitė-Likšienė teigė, kad pas juos nakvynės kaina dviems žmonėms kempinge yra 26 eurai. Vieta palapinei kainuoja 3 eurus, o kemperio vietos kaina – 12 eurų. Jie turi šešias kemperio vietas ir apytiksliai žmonės apsistoja dviems naktims. Dažniausiai lankytojams svarbi elektra, bevielinis internetas bei virtuvė. Kemperiais čia atvyksta apie 90 proc. žmonių.

Vairuokime bei parkuokimės atsargiai

Įmonė „Kempvila“ užsiima kemperių remontu. Šios įmonės vadovas Dmitrijus Domašus sako, kad dažniausiai eismo įvykių metu būna pažeidžiama kemperių įranga: šaldytuvai, šildymas bei kėbulas. Net 80 proc. kemperių remontuojamų priklauso fiziniams asmenims, o kemperių sukeliamos avarijos įvyksta dėl neįvertinamų gabaritų juos statant aikštelėse.

„Brangiausiai žmonėms atsieina kėbulo pažeidimai, nes jų remontas užima daug laiko. Įvykus avarijai, po smūgio kemperyje gali net nuplyšti vidiniai baldai. Remonto kaina po tokio įvykio siekia ir iki 10 tūkst“, – teigė D.Domašus.

D.Domašus pataria geriau pirkti naują kemperį, nes nusipirkus seną transporto priemonę galima apsigauti ir remontas kainuos labai brangiai.