Apie „Dacia“ neturėjau susidaręs jokios platesnės išankstinės nuomonės, nebent tai, kad tai – pigus, daugelio lietuvio kišenei „įkandamas“ visureigis.
Vis dažniau „Dacia Duster“ galima pamatyti ir Lietuvos gatvėse – jį pamėgę ir saugos tarnybų atstovai, o vertinant pagal tai, kokius automobilius renkasi įvairių tarnybų darbuotojai arba taksi vairuotojai, dažnai galima spręsti, kokie automobiliai yra ekonomiški ir patvarūs.
Antrosios kartos ikoninio modelio, sukurto Rumunijoje ir prieš dvejus metus pristatyto Frankfurto automobilių salone, sėkmę liudija ir statistika: praėjusių metų pabaigoje skelbta, kad pagaminta jau pusė milijono „Dacia Duster“ automobilių.
Naujasis „Duster“ yra daugiausiai Rumunijoje parduodamas visureigis ir antrasis modelis pagal pardavimus vietinėje rinkoje po „Logan“. Jis gavo 2018 m. Rumunijos metų automobilio vardą.
Pirmoji „Duster“ karta buvo pradėta gaminti 2010 m. ir nuo to laiko Rumunijoje, Miovenyje, jų buvo pagaminta daugiau nei 1,7 milijono. Pagrindinės eksportavimo rinkos yra Prancūzija, Italija ir Ispanija, o iš viso „Dacia“ yra prekiaujama 44 šalyse.
Įdomi detalė ir ta, kad baltąjį „Dacia Duster“ dovanų nuo „Renault“ yra gavęs ir popiežius Pranciškus. Papamobilis buvo sukurtas specialiai popiežiui, jis yra 4,34 metrų ilgio ir 1,8 metrų pločio.
Dar apie „Dacia“ nemažai girdėjau iš pažįstamo draugo, kadaise laimėjusio „Dacia Duster“ „Teleloto“ žaidime. Tačiau geriausia juk nuspręsti apie vieną ar kitą automobilį tuomet, kai pats jį išbandai.
Prieš jį išbandydamas nusprendžiau susisiekti su senu bičiuliu ir paklausti: kokie yra jo įspūdžiai pastaruosius penkerius metus vairuojant „Dacia Duster“? Juk per šį laiką jis tikrai galėjo įsitikinti, koks tai automobilis – ar jis patvarus, tinkamas Lietuvos keliams.
„Oi..., – sako pažįstamas. Ar tau reikia gerų, ar blogų atsiliepimų?“, – perklausė jis. Išgirdęs mano atsakymą, kad noriu išgirsti tiek šio automobilio pliusus, tiek minusus, jis leidosi į kalbas.
Nuo 2015-ųjų vairuojantis žaidime laimėtą visuregį jis Lietuvos ir kaimyninių valstybių gatvėmis bei keliais nuriedėjo nei daug, nei mažai – 105 tūkst. kilometrų: praktiškai po 20 tūkst. kilometrų per metus, o tai visiškai įprastas kilometražas eiliniam lietuviui.
„Kadangi daug važinėju po Lietuvą, tėvai gyvena Šiaurės Lietuvoje, o dirbu sostinėje, tenka įveikti ir sutvarkytas gatves, ir kaimų žvyrkelius, galiu pasakyti, kad apskritai su maniškiu „Dacia Duster“ lengva parkuotis Vilniaus kiemuose arba, liaudiškai tariant, lengva „išlaužti kampą“ dėl mažo apsisukimo kampo. Tuo pačiu mašina yra aukšta, todėl nereikia baimintis užsikabinti už šaligatvio“, – pasakojo draugas.
Kai tenka sukti į autoservisą, o jis tą daro tik autorizuotame, piniginės „nekandžioja“ didelės automobilio eksploatacinės išlaidos – „Dacia“ reikalingos automobilių dalys tikrai nėra brangios.
„300 eurų – tiek vidutiniškai išleidžiu automobilio priežiūrai per metus, į šią sumą įskaitant visus reikalingus tepalų ir filtrų ar kokių nors šlangučių keitimus, lempučių pakeitimą joms perdegus ar kai reikia ką nors rimčiau tvarkyti.
Apskritai automobilis patikimas, galima sakyti, sukurtas įveikti lietuviškus kelius ir su didesnėmis bėdomis susidurti dar neteko, tiesiog vienai ar kitai detalei išaušta paskutinioji ir tiesiog jas tenka pakeisti. Ir taip juk kiekviename automobilyje“, – tęsė Edvardas.
„O kaip visureigio kėbului sekasi įveikti lietuviškas žiemas – sniegą, gausų druskų barstymą keliuose?“ – klausiu jo.
„Nerūdija! Tfu tfu tfu, bet kol kas nėra jokių rūdžių, tvirtas kėbulas“, – atsako Edvardas. Tačiau ilgiau pamąstęs jis prisimena kuriozą – po vienos šaltesnės žiemos užrūdijo visos spynelės. „Net nesupratau, kaip ir kodėl taip greitai jos ūžrūdijo, pats automobilis be rūdžių, bet štai spynelės tiesiog užrūdijo visos“, – stebisi Edvardas.
Tarp kitų įvardytų jo turimo automobilio privalumų – labai talpi bagažinė, iš skirtos važiuoti su kitais keleiviais galinčia greitai virsti krovininiu automobiliu.
„Žinai tą situaciją, kai kartais tenka sukt galvą, kaip nulenkti sėdynes, patogiai susikraut visus daiktus? Tai šitoje mašinoje per kelias sekundes nuleidi galines sėdynes ir turi krovininį automobilį. Padėjo įveikti ne vieną persikraustymą iš vienos vietos į kitą“, – tikina Edvardas. Būtent dėl to, o vėliau ir pats išbandęs šį visureigį, ir įsitikinau, kad jis tinkamas nuvykti ir į darbą miesto centre, nesibaiminant aukštų bortelių, ir į sodą nusivežti didesnių gabaritų krovinius.
Juokaujama, kad kiekvienas pliusas turi du minusus, o kadangi Edvardas pokalbio pradžioje paminėjo, kad gali pakalbėti ir apie minusus, tad ir juos norėjau išgirsti prieš išbandydamas „Dacia Duster“.
„Garso izoliacija, žinok, tragiška, – negaili kritikos jis, ir pats kaidaise prisimenu, kaip kartu su juo važiavome iš Vilniaus į Kauną – išties ne radijo studija... – Važiuodamas 130 km/val. greičiu automagistrale, vėjas ūžia, sunku net susikalbėti...“
Tarp dar paminėtų trūkumų – variklio galingumas. Edvardas sako pasigendantis savo automobilyje daugiau galios, ypač lenkiant kitus automobilius. „Kelyje būna situacijų, kai reikia aplenkti vieną ar kitą automobilį, o lenkiant su „Dacia Duster“ turi gerai įvertinti, ar tikrai aplenksi kitą automobilį. Važiuojant automobiliu keturiese, mašina tikrai sunkiai „traukia“, – pripažįsta jis.
Tiesa, važiuoja jis tikrai ne su silpniausiu motoru – jo automobilis turi 1,6 l benzininį variklį su 165 arklio galiomis. Galbūt mašinoje sėdint visiems keleiviams ar gerokai prisikrovus automobilį daiktais galios lenkiant kitus eismo dalyvius ir išties gali pritrūkti.
Mieste jo „Dacia Duster“ „valgo“ 10 litrų šimtui kilometrų, užmiestyje – 7 litrus, tačiau daug kas, žinoma, priklauso ir nuo vairavimo stiliaus.
Neprailgęs pilių ir dvarų lankymas
Išsamiai pasikalbėjus su Edvardu metas sėsti ir išbandyti „Dacia Duster“ pačiam. Mano bandytas modelis – šiemet užregistruotas, benzininis su gamykline suskystintų dujų įranga; 1 l ir 100 arklio galių. Penkių pavarų mechaninė greičių dėžė.
Kiek linksma buvo pradėti naudotis automobiliu. Jis turi beraktę atrakinimo ir užrakinimo sistemą, o vos atsitraukus nuo automobilio jis užsirakina – galbūt net per greitai, nei norėtum. Tačiau įdomiausia, kad užsirakindamas automobilis skleidžia į pyptelėjimą panašų garsą, o tai atitraukia ne vieno gatvėje ar kieme esančio pėsčiojo dėmesį, nes atrodo, kad kažkas važiuoja ir nusprendė supypsėti.
Dėl koronaviruso sukeltos krizės ir pandemijos grėsmės šiemet aukščiausi šalies vadovai tautiečius ragino atostogas bei keliones rinktis Lietuvoje. Turint progą išbandyti „Dacia Duster“, nusprendžiau įveikti 500 kilometrų, iš Vilniaus įveikiant Panemunės kelio maršrutą, aplankant garsiąsias pilis, dvarus bei kitas lankytinas vietoves, pasiekti Jurbarką, pasivažinėti jo apylinkėse, ir grįžti atgal.
„Dacia“ koncernas pirmąjį visureigį „Duster“ pristatė dar prieš dešimtmetį, o 2017-aisiais į kelią išriedėjo antros kartos modelis ir, žinoma, kur kas išvaizdesnis nei pirmtakas bei mums aiškiau pažįstamas į miesto visureigį.
Antros kartos „Dacia Duster“ tapo kur kas platesnis, išbaigtesnis, visureigyje atsirado kur kas daugiau dizaino elementų – kvadratinės formos žibintus gaubia horizontalios linijos. Tiek žibintai, tiek chromuotos radiatoriaus grotelės šiame modelyje yra platesni nei pirmtake, pats kapotas – labiau apibrėžtas. Apskritai, „Dacia Duster“ tapo dar išvaizdesniu, tačiau nėra labai daug pakitusių dalykų nuo pirmos kartos „Duster“ – kai modelis toks sėkmingas, vargu, ar reikia išradinėti naują dviratį.
Tiesa, bent jau man asmeniškai kur kas gražesni dvigubi priekiniai naujojo modelio dienos šviesos žibintai žibintai, gana griežtų formų, tuo metu galiniai labiau primena „Lego“ kaladėles.
Inžinieriai naujajame modelyje šiek tiek susiaurino šoninius langus, į priekį buvo „pastumtas“ ir priekinis stiklas. Įdomi detalė – tiek priekinė, tiek galinės sėdynės virš stiklo turi rankenas, į kurias galima įsikibti esant reikalui, tuo metu virš vairuotojo sėdynės tokios rankenos nėra. Gal ir teisingai – važiuojant automobilio vairą reikia laikyti abejomis rankomis.
Kalbant apie automobilio saloną, nors apdailos kokybė nėra pati aukščiausia, tačiau kažin, ar vertėtų už tai kritikuoti gamintojus, kai naujojo visuregio kaina siekia daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tačiau verta pagirti už patogias ir minkštas sėdynes. Po įveiktų kelių šimtų kilometrų per vieną dieną iš visureigio neteko išlipti skaudančia nugara ar nutirpusiomis kojomis – išties patogu sėdėti, daug erdvės.
Kalbant apie automobilio interjerą, jame daug kieto plastiko, vienas į akį kritusių dalykų – kaip „kirviu“ apkapotas lietimui jautrus ekranas, kuriame galima pasirinkti ir reguliuoti norimą radijo stotį, naviguoti žemėlapyje ir pan.
Tiesa, žemėlapiu labai lengva naudotis ir gana greitai galima rasti norimą adresą, jis rodo gana tiksliai, be vėlavimų, nors pasirinkus kitą nei kompiuteris buvo parinkęs maršrutą, dar gana ilgai tenka klausyti nurodymų apsisukti ir važiuoti kitu keliu, kol galiausiai kompiuteris įsitikina, kad jam jau reikėtų rodyti kitą maršrutą.
Kaip ir „Renault“, taip ir „Dacia“ už vairo yra radijo valdymo mygtukai – ilgiau pasivažinėjus „Duster“ įsitikini, kad tai tikrai labai patogus dalykas, nors reikia įprasti.
Garso kokybė salone automagistrale važiuojant greičiau nei 120 km/val. išties ne stebuklinga, tačiau tikrai ne tokia prasta, kokia buvo važiuojant kartu su Edvardu ir jo penkerių metų senumo „Dacia Duster“. Neabejotina, kad gamintojai žino visus šiuos modelio trūkumus ir stengiasi gerinti kokybę – tai atsispindi ir naujajame „Duster“. Akivaizdu, kad naujasis modelis turi kur kas geresnę garso izoliaciją.
„Dacia Duster“ konkurentai „Seat Ateca“ ar „Nissan Qashqai“ jums suteiktų dar ramesnę aplinką, tačiau tai, žinoma, aukštesnio lygio žaidėjai.
Neverta lyginti su konkurentais
Naują ECO-G variklį, galintį naudoti benziną ir LPG dujas bei turintį du atskirus bakus, „Dacia“ pristatė šių metų pradžioje Briuselio automobilių parodoje. Užpildžius abu bakus automobilis iš viso gali nuvažiuoti daugiau kaip 1000 km. Gamintojai giriasi, kad ECO-G variklis išskiria maždaug 10 proc. mažesnę CO2 emisiją, palyginti su analogišku tik benzininiu varikliu.
Skaičiuojama, kad nors vidutinės LPG variklio degalų sąnaudos yra šiek tiek didesnės, bendra nuvažiuojamo kilometro kaina, palyginti su benzininiu varikliu, yra iki 30 proc. mažesnė ir iki 8 proc. mažesnė nei važiuojant su dyzeliniu varikliu.
Įsėdus į automobilį ir jį užvedus, tenka šiek tiek palaukti, kol įšils variklis ir bus persijungta į dujas. Po nakties ryte užvedus variklį teko palaukti kelias minutes, tačiau smagu žinoti, kad bus važiuojama pigiau nei benzinu, tad galima ir palaukti.
Naudotis įranga visai nesudėtinga, perjungimas į dujas ir atgal į benziną galimas dviem būdais: rankiu būdu naudojantis specialiu prietaisų skydelyje esančiu jungikliu arba automatiškai, kai baigiasi dujos. Prietaisų skydelyje galima matyti dujų bako užpildymo lygį. Pats užpildymas trunka 2–5 minutes.
Su pilnai užpildytu dujų baku pavyko įveikti virš 300 kilometrų, vėliau sistema automatiškai persijungė į benziną. Nemažai atstumo įveikta sostinėje, vėliau – keliaujant greitkeliu ir Kauno rajono keliais, o vidutinės degalų sąnaudos buvo apie 7 l.
Gamintojai giriasi, kad su „Dacia ECO-G“ automobiliais galima įvažiuoti į požemines stovėjimo aikšteles – tą leidžia padaryti sistemos saugos įranga, taip pat šiems automobiliams netaikomi apribojimai dėl padidėjusio užterštumo. Dujų bakas automobilyje sumontuotas atsarginio rato vietoje nesiliečiant su degalų baku, o dėl to nenukenčia bagažinė – į ją telpa išties daug vežti reikalingų daiktų. Ūkiškas variantas.
Žinoma, benziną ir dujas naudojantis „Dacia Duster“ kainuos brangiau nei įprasto benzino versija, tačiau nuvažiavus kelis tūkstančius kilometrų šis skirtumas jums gana greitai atsipirks.
Šiuo visureigiu patogu važinėti tiek užmiesčio keliais, tiek mieste. Dėl minkštos pakabos duobes Vilniaus gatvėse visureigis sugeria gana efektyviai, tiesa, su keturių varančiųjų ratų sistema pagerins stabilumą ir pridės komforto kelyje. Be to, jis kur kas labiau tiks bekelei. Kita vertus, esu girdėjęs, jog „Dacia Duster“ negali didžiuotis stipriomis pakabomis, o daugiau kilometrųn nuriedėjus bekele nusidėvi pakabos lankstai.
Yra toks posakis: „Nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus“. Tačiau „Dacia Duster“ tai negalioja, nes visureigis ir nebrangus, ir patvarus – tą įrodo ir jo sėkmė bei populiarumas daugyje Europos šalių. „Dacia Duster“ yra kone perpus pigesnis nei jo konkurentai „Seat Ateca“ ar „Škoda Karoq“ yra kone dvigubai brangesni. Antros kartos „Dacia Duster“ kainuoja nuo 10 tūkst. eurų. Kurį variantą rinktis – spręsti jums!
