Ji padės užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Penktadienį bus galima stebėti, kaip šią naująją krovinių gabenimo galimybę pirmieji išbando rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys JAV bataliono kariai.
Sustiprinant Baltijos šalių saugumą nuo praėjusių metų spalio Lietuvoje buvo dislokuota pusė tūkstančio JAV Sausumos pajėgų karių ir sunkioji technika: apie 30 tankų „Abrams“, daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir kitų karinių priemonių.
Vyriausybė planus tiesti geležinkelio atšaką į Pažeimenę patvirtino 2019 metų pradžioje, o maždaug kilometro ilgio kelią ir pervažą ties Pažeimene pastatė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ įmonė „Vitras-S“.
Darbus finansavo Krašto apsaugos ministerija, o pervažos rekonstrukciją lygiomis dalimis finansavo KAM ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Tai strateginis šalies projektas, kuris ypač palengvins sąjungininkų karių ir technikos atvykimą į Lietuvą, sudarys patogesnes sąlygas nuolat vykstančiam kariniam judėjimui tarp Ruklos ir Pabradės poligonų. Greitas ir efektyvus sąjungininkų atvykimas į Lietuvos teritoriją stiprina Lietuvos saugumą, todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetų „, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Ministras tuo pačiu pasidžiaugė ir glaudžiu JAV ir Lietuvos karių bendradarbiavimu. „JAV karių buvimas Lietuvoje yra tvirčiausias saugumo garantas. Tobulindama poligonų ir karinio mobilumo infrastruktūrą Lietuvos kariuomenė siekia sudaryti sąlygas sąjungininkų dislokavimui ir treniravimuisi Lietuvoje“, – sakė ministras.
„Lietuva labai geranoriškai priėmė JAV sausumos pajėgų 9-ojo kavalerijos pulko 1-ojo bataliono karius, už ką esame nepaprastai dėkingi. Pastaraisiais mėnesiais vykusios JAV ir Lietuvos karių bendros pratybos patvirtino, kad esame stiprūs partneriai ir esant būtinybei pasiruošę bei galintys ginti.
Ši geležinkelio atšaka neabejotinai pasitarnaus karinio mobilumo Lietuvoje stiprinimui ir sudarys palankesnes sąlygas karių atvykimui į Pabradės poligoną, tuo pačiu užtikrinant tiek karių, tiek ir šio regiono gyventojų saugumą,“ – sakė renginyje dalyvavęs JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017 metų vasarį, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione. Batalionui Lietuvoje vadovauja Vokietija. Jame tarnauja ir kitų šalių kariai, jie dažnai atvyksta su savo karine technika.
ES lėšas kariniam mobilumui būtų galima panaudoti kelių, tiltų tobulinimui
Europos Sąjungos biudžeto lėšas kariniam mobilumui būtų galima panaudoti Lietuvos kelių, tiltų tobulinimui, kad būtų palengvinta karinės technikos logistika, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Jo teigimu, taip pat svarbu pritaikyti „Rail Baltica“ vėžę, kad ši atitiktų karinės technikos judėjimui keliamus reikalavimus.
„Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija esame pateikę Europos Komisijai projektus, kurie turi būti prioritetiniai. Turi atitikti ir „Rail Baltica“ projektas, taip pat keliai, tiltai ir panašūs dalykai“, – penktadienį sakė ministras.
Europos Komisija šią savaitę pasiūlė, kad kariniam mobilumui 2021-2027 metų biudžete būtų skirta apie pusantro milijardo eurų.
Jis teigė kol kas nenorintis įvardinti sumos, į kurią galėtų pretenduoti Lietuva, tačiau svarbu, kad pajudėtų pati ES karinio mobilumo programa.
„Tos sumos dar nenorėčiau dabar įvardinti, bet mums svarbu, kad pats projektas pajudėtų. Mums tai yra lakmuso popierėlis, kiek Europos Sąjunga yra rimta gynybos politikoje“, – kalbėjo R. Karoblis.
Jis taip pat teigė, kad lėšos šiai programai bus skirstomos pagal prioritetinius projektus, dėl to turėtų būti diskusija su Europos Komisija.
