2 hektarų žemės plote įrengtame muziejuje po atviru dangumi tvarkingai pagal gamybos metus išrikiuotos stovi net 508 ilgaamžės transporto priemonės, teikiančios džiaugsmą vintažinių automobilių gerbėjams.
Senos technikos prieglaudos vadovas Tavas Garrneris, buvęs gaisrininkas, senus automobilius kolekcionuoja ilgus metus, per kuriuos sukaupė įvairiausio pobūdžio transporto priemonių: ir sunkvežimių, ir autobusų, ir netgi karinių vikšrinių šarvuočių.
Anot T.Garrnerio, seniausia muziejuje eksponuojama mašina, pavadinimu „Ural Zis“, kurta dar 1944 metais. Tuo metu naujausias plyname lauke stovintis keturratis agregatas, pagamintas 2003 metais, buvo gautas iš armijos bei šioje kolekcijoje yra visiškas jaunuolis. Tai – „Ural“ su „Kamaz“ varikliu.
Visgi planų techniką restauruoti muziejaus vadovas teigė neturintis, tad didžioji dalis automobilių, nors ir išrifkiuoti pavyzdingai, tačiau palikti rūdyti.
Paklaustas, koks tokios iniciatyvos tikslas, T.Garrneris nepasimetė ir patikino, jog idėja kilo iš noro palikti žymę ateities kartoms. Kartu su 6 entuziastais savanoriais vyras parką ir prižiūri.
Negana to, su dalimi iš automobilių tenka ir pavažinėti praeinant techninę apžiūrą, važiuojant į vieną kitą renginį, ar vykdant pramogines keliones.
90 proc. parke laikomų automobilių, anot muziejaus vadovo, eksponatais tapo žmonėms transporto priemonę paprasčiausiai padovanojus. Tuo metu likusius automobilius teko įsigyti renkant pinigus internetu.
T.Garrneris juokavo, jog į muziejų kartas nuo karto užsukantys metalo laužo supirkėjai sako, jog visas mašinas pardavus milijonas tikrai susidarytų. Visgi kol kas nė vieno automobilio ekspozicijos savininkas nepardavė, o ir tokių planų artimiausiu metu nėra.
Tiesa, jei kolekcijoje atsiranda keli tos pačios markės modeliai, šiuos kartais stengiamasi išmainyti į kitą senovinį automobilį. Pavyzdžiui, į modifikuotą seną „Pobiedą“. Buvęs savininkas, panaudojęs senos „Pobiedos“ pagrindą, transporto priemonei sumontavo „Mersedeso“ priekinę dalį. Taip buvo gautas unikalus rezultatas – T.Garrneris, siedamas dviejų automobilių pavadinimus, šį vadina „Pobedes“.
Ekspozicijoje taip pat netrūksta ir daugiau keistų transporto priemonių: plyname lauke stovi ir sunkvežimis-pirtis, yra ir viena kita sunkiasvorė mašina su galinėje dalyje įmontuotu šildomu kubilu.
Įspūdžiais pasidalijo ir T.Garrnerį kalbinęs istorinių vietų tyrinėtojas bei gidas, „Praeities žvalgu“ prisistatantis, Šarūnas Jasiukevičius.
Naujienų portalui lrytas.lt jis pasakojo, kad apie Jarva-Jaani miestelyje esančią senų automobilių ekspoziciją sužinojo iš bičiulių. Anot jo, kolekciją palaiko ne tik T.Garrneris kartu su savanoriais, bet ir kiti gyvenvietės žmonės.
„Apylinkėse gyvenantys piliečiai dovanoja savo senus automobilius. Net įvažiavus į patį Jarva-Jaani miestelį pakelėse stovi senovinės transporto priemonės, teikiančios nuorodas link 2 hektarų plotą užimančio muziejaus po atviru dangumi“, – pasakojo Š.Jasiukevičius, bei pridūrė, jog tikėtina, kad šis parkas – didžiausias visoje Šiaurės ir Rytų Europoje.
Anot istorinių vietų tyrinėtojo, nustebino ir preciziškas muziejuje esančių automobilių rikiavimas – vieta visiškai nepriminė laužyno.
„Vienoje vietoje išrikiuoti sunkvežimiai, kitoje – lengvosios mašinos, autobusai. Teko užsilipti ant vieno iš pastarųjų stogo, tai vaizdas atsivėrė įspūdingas – net sunku visą plotą akimis aprėpti.
Galima būtų palyginti su automobilių turgumi – viskas labai preciziškai sutvarkyta, tik kad nemaža dalis jų labai aprūdiję. Visgi važiuoja“, – įspūdžiais dalinosi žurnalistas.
Pasirodo, jog šį milžinišką muziejų aplankyti daug nekainuoja – už įėjimą prašoma vos dviejų eurų. Tiems, kas domisi sena technika ar nori susipažinti su automobilizmo istorija, šis muziejus – ideali vieta.
