„Subaru Forester“ – „Subaru“ dvasia gyva

Kažkaip taip jau yra, kad didžioji dalis šios markės automobilių vairuotojų ją pamilstą ir prisijungia į nerašytą bendruomenę.

Pats prieš keletą metų tapęs šios dalimi galvojau, kad tai lokalus reiškinys ir tokią didelę broliją turime tik Lietuvoje, bet daugiau pasidomėjus supratau, kad daug kur „Subaru“ vairuotojai yra išskirtinai karšti savo automobilių fanai.

Kodėl taip yra nežinau, bet įstojęs į „subaristų“ klubą lyg ir tampi geresniu vairuotoju: stengiesi praleisti kitus, tvarkingai parkuotis, nesielgti chuliganiškai keliuose. O jeigu kas nors iš savų pastebi kokį blogietį „subaristą“ būtinai viešai jį subara socialiniame tinkle esančioje bendraminčių grupėje.

Tai visgi prieš sėdant į naująjį „Subaru Forester“ man įdomiausia, ar dar liko tas išskirtinis jausmas, kad sėdi ne bet kuriame, o „Subaru“ automobilyje.

Iš Vilniaus JMA centro išeinu su naujojo „Subaru Forester“ rakteliu ir vos priėjęs arčiau jo matau, kad mane pasitinka naujas ir labiau visureigį, nei padidinto pravažumo universalą primenantis automobilis.

Vadinamieji parketiniai visureigiai nėra mano mėgstamiausią automobilių kategorija, bet naujasis „Forester“, atrodo, drąsiai gali lygiuotis į sunkiasvorių lygą. Išorės linijos griežtos, leidžiančios suprasti, kad keturi varantieji rataičia ne tik „dėl mados“, bet ir dėl funkcijos.

Įlipus į automobilį pasitinka erdvės ir tvirtumo pojūtis. Langai dideli ir aukšti, sėdi pakankamai aukštai, o ir visi mygtukai bei valdikliai didesni nei hečbekuose, kad netyčia nuklydus į bekelę nekiltų problemų reguliuojant salono temperatūrą. Garsui ir temperatūrai palikti fiziniai valdikliai, o pagrindinės funkcijos taip pat turi savo dedikuotus mygtukus. Už tai spaudžiu dešinę „Subaru“ inžinieriams.

Kaip senas „subaristas“ beveik visuose sakiniuose panaudoju žodį bekelė, bet didžiausia ironija yra tai, jog daugiau nei 90% laiko keturių varomųjų ratų „miškininkas“ visgi važiuos lygiais išasfaltuotais keliais, o važiuoti jais jam sekasi labai gerai. Važiuoklė minkšta ir atlaidi užpakaliui bei nugarai. Vertinant važiuoklę galime įsivaizduoti svarstykles, kurių vienoje pusėje padėtas komfortas, kitoje – sportiškumas.

„Forester“ atveju jos gana stipriai nusvertos pirmojo pasirinkimo. Norint didesniu, nei kasdieniame gyvenime reikalinga, greičiu įveikti aštrų posūkį, automobilis smarkiai svyra, o žieminėms padangoms nedaug trūksta iki to, kad pradėtų slysti. Į slalomą, kitą vertus, niekas su juo ir nesiruošia važiuoti, o ištikus ekstremaliai situacijai automobilio saugumo sistemos kartu su legendine simetriška visų varančiųjų ratų sistema padės su ja susitvarkyti.

Ramiu važiavimu leis mėgautis ir naujoji „e-Boxer“ savaime įsikraunančio hibrido sistema. „Subaru“ inžinieriai į hibridinę sistemą pažiūrėjo kiek kitokiu kampu ir, pasak gamintojo, nesikoncentravo vien į degalų sąnaudų mažinimą. Norėdami išlaikyti pastovią keturių varančiųjų ratų pavarą, kuri kartu yra ir didelė „Subaru“ identiteto dalis, inžinieriai elektros motorą sumontavo pavarų dėžėje.

Šis sprendimas kartu leido pasiekti ir didžiausia savo klasėje vilkimo galią – net 1870 kg. Dėka elektrinio motoro vos paspaudus akseleratoriaus pedalą ratus pasiekia 65 elektriniai niutonmetrai, kuriuos netrukus papildo dviejų litrų darbinio tūrio opozicinio variklio galia.

Opoziciniai varikliai, beje, vienas iš „Subaru“ išskirtinumų, kurie pasižymi ne tik žemu svorio centru, bet, galingose versijose, ir išskirtiniu garsu, kurio nesumaišysite su niekuo. Vairuodami šį „Forester“ to garso neišgirsite.

Bendra benzininio variklio ir elektrinio motoro galia siekia 167 AG ir 259 Nm. Nors sportuoti važiuojant su „Forester’iu“ ir nesiruošiau, norint kažką aplenkti užmiesčio kelyje šį manevrą reikės susiplanuoti iš anksčiau. 100 km/val greitį šis japonas pasieks per 11,8 sekundės.

Viskas, kas viršyja 10 sekundžių ribą negali vadintis sparčiu, bet dažniausiai turi būti ir kita medalio pusė, o šiuo atveju tai degalų sąnaudos. Po poros dienų grąžinant automobilį skydelyje švietė 10,9 l/100km. Sakydami, kad skaičius nemažas, būsite teisūs, bet dalį kaltės prisiimu aš pats.

Prie kiekvieno automobilio charakterio turi priprasti ir vairuotojas, o šio „Subaru“ vairuotojo vieta reikalauja neskubėti ir važiuoti ramiai bei užtikrintai. Neabejoju, kad po savaitės vidutinės degalų sąnaudos būtų nukritusios bent pusantro ar dviem litrais.

Maždaug iki tokių, kokias ir skelbia gamintojas (pagal WLTP standartą). Ir tai yra labai neblogai, turint omenyje, kad jūs visada važiuojate saugiai ir užtikrintai, varomi keturių ratų.

Beje, kalbant apie saugumą šis visureigis tikrai turi kuo pasigirti.

Naujosios kartos „Forester“ kūrėjų komanda nekėlė pagrindinio uždavinio pristatyti ekonomiškiausią klasėje automobilį, pagrindinis jos tikslas buvo sukurti saugiausią ir pajėgiausią visureigį visame segmente.

Šis siekis buvo sėkmingai įgyvendintas. Apie tai byloja visame pasaulyje „Forester“ pelnyti aukščiausi įvertinimai už saugumą (atliekant Euro NCAP, Japonijos NCAP testus, taip pat saugumo bandymus JAV ir kitur). Naujasis „Forester“ yra visų laikų saugiausias „Subaru“ automobilis.

Šiomis dienomis technologijos retai kada nustebina, bet kai įlipus į automobilį jis nuskaito tavo veidą ir pagal tai sureguliuoja sėdynes, o ekrane pasveikina tave vardu, tai tikrai miela ir patogu.

Negana to, ši sistema visada stebi kur žiūri vairuotojas, o vos sekundėlei nusukus akis nuo kelio automobilis įvairiais būdais bando priminti vairuotojui, kad žinutę atrašyti ar „Instagram“ patikrinti galima ir atvykus į kelionės tikslą. Labai gerai veikia ir kameros žiūrinčios į priekį, kalbu apie „EyeSight“ sistemą. Juostų bei atstumo palaikymo sistemos dabar montuojamos bene į visus naujus automobilius, bet viena nuo kitos šios sistemos skiriasi kaip obuolys nuo cepelino.

Nežinau kuris iš šių dviejų turėtų būti geresnis pasirinkimas, bet vairuodamas „Forester“ nuoširdžiai stebėjausi sistemos nepriekaištingu darbu.

Smagu ir tai, kad visos šios saugos sistemos montuojamos kaip bazinė įranga ir renkantis automobilį už jas papildomai mokėti nereikia.

Kaip jau minėjau anksčiau – mygtuku salone daug ir tai yra geras ženklas. Gal kiek per daug jų iš pirmo žvilgsnio pasirodė ant vairo, bet įpratus nuomonę pakeičiau. Ekranų taip pat nemažai – visi trys.

Pateikiamos informacijos kiekis juose dar didesnis. Priekaištų jiems neturiu, centrinis ekranas valdomas gan intuityviai, o grafika, nors ir ne pati geriausia, gėdos klasės susitikime nepadarytų.

Pradžioje atrodęs nereikalingas, bet paskui labai pamėgtas viršutinysis ekranas visgi turi vieną trūkumą: jame galima atvaizduoti net devynis skirtingus polapius, bet per visus juos naviguoti yra skirtas tik vienas mygtukas ant vairo. Jeigu praleidai ko norėjai – spausk dar devynis kartus.

Ant garsiakalbių grotelių radau magišką užrašą „Harman/Kardon“, bet… na greičiausiai reikėjo padirbėti ties garso lygių nustatymu, o iš manęs melomanas prastas. Muzika groja gerai, bet ne taip gerai, kaip gali padaryti Harmanas ir Kardonas. O gali tikrai labai gerai.

Sėdynės patogios, vairas malonus tiek vairuoti, tiek naudotis ant jo esančiais mygtukais. Salono apdailos medžiagos kokybiškos ir malonios liesti, o interjero dizainas neleidžia pamiršti, kad sėdi ne paprastam hečbeke, bet ilgas bekelės tradicijas turinčiame visureigyje, kuris jau seniausiai medžiotojo aprangą iškeitė į džinsus ir marškinius.

Bazinė automobilio kaina prasideda nuo 32.900€ (šiuo metu galiojančios akcijos kaina nuo 29.900€), o peržvelgus katalogą peršasi viena išvada: rinkitės „Active“ (35.900€) arba aukštesnės komplektacijos automobilį ir nepasigesite jame nieko, kas reikalinga patogiam kasdieniam gyvenimui.

Ir visgi negaliu neatsakyti į klausimą, kuris rūpi visiems tiems, kuriems šis „Forester“ taps jau nebe pirmuoju „Subaru“ gyvenime. Taip, jis vis dar gali pelnytai nešioti savo miškininko vardą. Šalia pavarų svirties, kas kartą jungiant pavarą, it velnias ant peties, nuo kelio nusukti vilioja „X-Mode“ režimų valdiklis.

Galimi du bekelės režimai, vienas skirtas kietesniam paviršiui, su kitu, pasak gamintojo, galėsite nerti į gilų sniegą ar purvą. Tiesą sakant aš labai tuo abejoju. Aš abejoju, ar reikalingas tas X režimas, nes aš abejoju ar rasite tokius purvynus, kuriems pravažiuoti reikėtų sukioti šį valdiklį. Radus pažliugusį purvo ruožą „Forester“ jį įveikė lengviau, nei kai kurios mašinos įveikia „betonkę“. Ir tai padarė normaliu režimu.

Automobilio smegenys kartu su keturiais varančiaisiais ratais puikiai pasitarnauja važiuojant bet kuriuo režimu, o 220 mm prošvaisa leidžia įveikti daugelį ruožų, prie kurių privažiavę parketiniai visureigiai patrukčiotų pečiais, apsisuktų ir grįžtų ant asfalto. Jeigu ankstesni „subarikai“ turėdavo riaumoti ir deginti sankabas, kad išvažiuotų iš purvyno, naujasis viską daro gerokai rafinuočiau. Bet taip pat gerai kaip seniau.
„Subaru“ niekada nebuvo ir tikiuosi niekada nebus tik dar vienas automobilių gamintojas. Labiausiai bijojau, kad grąžindamas automobilį į Vilniaus JMA centrą turėsiu nuleidęs akis pripažinti sau, kad naujuose automobiliuose nebeliko tos dvasios, to jausmo, to jaudulio, kurį turėjo senieji Sietyno žvaigždyno nešiotojai, bet ši baimė nepasitvirtino.

Ta dvasia liko, bet taip, kaip mes per 10 ar 20 metų, taip ir ji, šiek tiek užaugo ir subrendo. Dabar renkantis „Subaru“ nebebūtina būti žveju ar medžiotoju, nebūtina važiuoti į miškus ar prie upės. „Miškininkas“ dabar kaip niekada puikiai jaučiasi mieste ar ilgose kelionėse, bet jis nepamiršo ir to, kaip reikia važiuoti kai asfaltas pasibaigia.

Jeigu anksčiau juokaudavome, kad purvas ant automobilio kėbulo yra tikroji „Subaru“ spalva, tai dabar man daug gražiau žiūrėti į ką tik iš plovyklos išvažiavusį naująjį „Forester“, riedantį miesto gatvėmis. O žiūrint į jį šypsotis ir žinoti, kad nors rūbai ir nauji, išsipurvinti jų šis gražuolis tikrai nebijo.

Šį automobilį galite išbandyti ir jūs, užsukę į „JMA centras“ saloną Vilniuje, Verkių g. 39b.

P.S. o ar žinojote, kad yra tokia „taisyklė“, kuri sako, kad jeigu pamatėte stovėjimo aikštelėje kitą „Subaru“, turite parkuotis šalia jo.