„Dažniausios priežastys, kodėl vairuotojai kviečia pagalbą, yra šios: išsikrovęs akumuliatorius, pradurta padanga, avarinis automobilio atrakinimas, užklimpimas ir pasibaigę degalai. Tai matome stebėdami klientų, apsidraudusių privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, pagalbos skambučių statistiką“, – aiškina „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Regionų gyventojams problemų dažniau kyla dėl pradurtos padangos ir purve įklimpusio automobilio, avarinio durelių atrakinimo. Savo ruožtu miestuose į draudikus paprastai kreipiamasi dėl neužvedamų automobilių. Čia dažnesni ir iškvietimai dėl automobilio transportavimo po avarijos.
Kasdien keliolika klientų į techninę pagalbą kreipiasi dėl pradurtos padangos.
„Įvairios apklausos rodo, kad rato savarankiškai nesugebėtų pasikeisti maždaug pusė vairuotojų. Jei trūksta žinių ir patirties, geriau kreiptis į specialistus, nei improvizuoti patiems. Važiuoti automobiliu, kurio ratas buvo priveržtas prastai, yra labai nesaugu, jau nekalbant apie pablogėjusias važiavimo charakteristikas“, – sako A. Gimbickas.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad, nors praėjusi žiema buvo neįprastai šilta, tai neapsaugojo vairuotojų nuo problemų, susijusių su akumuliatoriais. Išsikrovęs energijos šaltinis vis dar išlieka viena dažniausių priežasčių, kodėl klientai kreipiasi į draudikus.
„Įprastinis akumuliatoriaus tarnavimo laikas – 4 ar 5 metai. Pasenusio akumuliatoriaus generatorius nepajėgia pilnai įkrauti, todėl jis greičiausi išsikrauna. Tačiau ir naujas akumuliatorius gali netikėtai išsikrauti dėl tokių aplinkybių kaip paliktos automobilio šviesos ar posūkio signalas, nevisiškai uždarytas bagažinės dangtis“, – aiškina specialistas.
Techninės pagalbos kelyje paslaugomis „Lietuvos draudimo“ privalomojo draudimo klientai pernai dažniausiai naudojosi sausį, vasarį ir kovą – tai daugiausiai nulėmė iškvietimai dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, nes įprastą žiemą (ne tokią šiltą kaip ši) tokių iškvietimų padaugėja.
„Techninės pagalbos kelyje paslauga – neatskiriama mūsų privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo dalis, todėl specialistai nuolat bendrauja su techninės pagalbos meistrais ir analizuoja, kokios pagalbos vairuotojams reikia. Turbūt nerasime vairuotojo, kuris kelionėje nebūtų susidūręs su didesne ar mažesne problema.
Stresas ir skubėjimas yra nuolatinis mūsų palydovas, vienu metu atliekame ne vieną darbą – tai lemia išsiblaškymą ir prie vairo. Maža to, ne kiekvienas nori gaišti laiką pats spręsdamas įvairias techninės pagalbos situacijas, o ir tai daryti nebėra tikslinga, kai pagalba visą parą teikiama nemokamai. Todėl ir kreipiamasi pagalbos“, – aiškina A. Gimbickas.
