Už padangas – ne tik bauda
Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius ir priekabas.
Ilgesnis vasarinių padangų naudojimo laikas leidžiamas tik motociklininkams.
Kaip rašoma KET, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jei bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
Pažeidę šią taisyklę vairuotojai rizikuoja ne tik gauti 30–40 eurų baudą, bet ir gali būti anuliuojama techninė apžiūra, o įvykus avarijai negaliotų nei kasko, nei civilinės atsakomybės draudimas.
Vairuotojams privalu ne tik laiku pasikeisti padangas, bet ir naudoti tokias, KET numatytus reikalavimus.
Žiemą eksploatuojamų padangų protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis nei 3 milimetrai.
Į tai atkreipti dėmesį ypač svarbu važinėjantiems universaliomis padangomis arba per vasarą pravažinėjusiems su žieminėmis padangomis.
Svarbu ir tai, kad ant tos pačios automobilio ašies esančios padangos privalo būti vienodo modelio, o jų protektoriaus gylis negali skirtis daugiau nei 5 milimetrais.
Montuoti skirtingų modelių padangas galima tik ant skirtingų automobilio ašių.
Prisimena tik atšalus orams
Dalis šalies vairuotojų jau važinėja su pakeistomis padangomis, nors dauguma tą suskubs daryti šią ir kitą savaitę.
Juolab, kad ir orai smarkiai atšąla – sinoptikai praneša, kad šios savaitės naktimis bus ir minusinė temperatūra.
„Kol kas dar visi miega. Keista, bet kiek daugiau klientų turėjome prieš porą savaičių, kai nemažai dienų lijo lietus, o praėjusią savaitę, kai orai buvo pagerėję, galima pavadinti miegojimo.
Galiu drąsiai teigti, kad dauguma vairuotojų laukia šalčių, paskutinės akimirkos, – lrytas.lt komentavo automobilių serviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas.
Pasak serviso vadovo, visuomet yra ir stropiausiųjų vairuotojų dalis, kurie pasirūpina automobiliu anksčiau nei visi kiti.
„Žinote, tie žmonės, kurie yra mąstantys, nenori problemų, yra nudegę pirštus, jie rūpinasi iš anksto.
Jų nebaugina važinėjimas žieminėmis padangomis esant laikinai 15 laipsnių šilumai, nes jie nori ramaus laikotarpio, kai prasidės nervų karas ir visi plūs į servisus vienu metu.
Todėl kiti gerokai prieš šaltąjį sezoną viską atlieka ir jiems net nereikia aiškinti, kuo tai svarbu“, – tęsė A. Gailiušas.
Žinomas žurnalistas ir garsus automobilininkas Valdas Vilūnas vis tik pataria su žieminiais ratais, ypač minkštos gumos, kai lauke yra 10 laipsnių šiluma ar net aukštesnė, nelakstyti.
„Taip greičiau sudils padangos, greitai važiuojant tokiu šiltu oru automobilis bus mažiau stabilus, bus ilgesnis stabdymo kelias“, – pataria V. Vilūnas.
Jis pats teigia žiemos sezonui visada besirenkantis padangas su minkštu gumos mišiniu.
Tuo metu gyvenantys vienkiemiuose ar daugiau važinėjantys žvyrkeliais esą neturėtų vengti dygliuotų padangų.
Meistras – kaip šeimos gydytojas
Automobilininkas V. Vilūnas prieš šaltąjį sezoną nemažai darbų atlieka pats, o iškilus problemoms, kurioms reikia specialių įrankių, patirties ir žinių, vyksta pas savo meistrą.
„Senamadiškai skamba, bet savas automobilio meistras – tokia pati būtinybė, kaip šeimos gydytojas ar savas mėsininkas“, – įsitikinęs V. Vilūnas.
Nesudėtingas ir paprastas, bet efektyvus dalykas, pasak žurnalisto, pačiam sutepti silikonu guminius durų apvadus.
Į durų spyneles verta įlašinti specialaus neužšąlančio skysčio.
„Dyzelių vairuotojai turėtų neužmiršti pakaitinimo žvakių. Jei automobilis blogai vedasi šiltu oru, reikia kuo greičiau važiuoti į servisą“, – priduria žurnalistas V. Vilūnas.
Prieš šalčius žurnalistas teigia visuomet pats stropiai nusiplaunantis automobilį – šluostydamas kėbulą esą dažnai randa savo ar kitų padarytas nuodėmes: įbrėžimus, įlenkimus ar rūdis.
Dažniausiai pažeidžiamos kėbulo vietos – variklio dangtis, šoninės automobilio kėbulo dalys, sparnų arkos, slenksčiai ir dugnas.
Pastebėtus pažeidimus reiktų nedelsiant tvarkyti, nes žiemą automobilis gaus naują druskų dozę ir taip gali dar labiau surūdyti.
Vienas iš būdų sustabdyti rūdis – dengti automobilius antikorozine danga.
Keliautojas ir žurnalistas Vitoldas Milius sako, kad druskos išties ypač ėda automobilius, todėl norintys išsaugoti automobilių kėbulus, turėtų papildomai investuoti į automobilio apsaugą.
„Tris mėnesius šiemet buvau rytinėje Kanados dalyje. Ten yra žiemos, sniegas, todėl gatvėse pilamas druskos tirpalas, dėl kurio mašinos smarkiai pūva.
Dėl to daugelis vietinių dengia automobilius antikorozine danga. Kanadoje kone šalia kiekvienos degalinės yra teikiama antikorozinio padengimo paslauga.
Patys kanadiečiai pasakojo, kad nenaudojant šios dangos automobiliai supūva per trejus metus, o naudojant – tarnauja ilgiau“, – pataria V. Milius.
Apie ką dar būtina pagalvoti
Vairuotojams tai pat reikėtų nepamiršti pakeisti tepalų ir filtrų.
Keisdami juos, vadovaukitės gamintojo rekomendacijomis ir automobilio eksploatacijos sąlygomis – dažniau naudojant automobilį, dažniau reikia keisti ir filtrus, pakeisti tepalą nauju ar papildyti.
Esant minusinei temperatūrai, vairuotojams reikia nepamiršti užpildyti langų apiplovimo bakelį neužšąlančiu skysčiu.
Jei jame yra vasarinio skysčio, nebūtina jo priverstinai išpurkšti ar išsiurbti – nusipirkus galima įpilti koncentruoto žieminio skysčio buteliuką.
Vertėtų pasidomėti ir savo automobilio variklio aušinimo skysčio būkle – galbūt esamą jau reikėtų pakeisti nauju.
Spustelėjus didesniems šalčiams sušalęs variklio aušinimo skystis gresia labai dideliais nemalonumais. Taip pat kartą per dvejus metus rekomenduojama pakeisti stabdžių skystį.
Paprastai akumuliatorius tarnauja mažiausiai 4–5 metus, bet prieš žiemą patariama patikrinti akumuliatoriaus būklę.
Tai lengvai gali atlikti didžioji dauguma automobilių servisų, o kai kurie netgi neprašo už tai jokio mokesčio.
Tuo pačiu derėtų pasitikrinti ir generatoriaus būklę – kokią srovę jis generuoja užvedimo metu.
Reikėtų pasitikrinti generatoriaus šepetėlių ir guolių būklę, ypač senesnių automobilių savininkams.
Beje, vargo su apšalusiais automobilio langais, ypač iš salono, turėsite mažiau, jei po kelionės paliksite keliolika ar keliasdešimt sekundžių atidarytas dureles, kad prasivėdintų automobilis ir iš jo išgaruotų drėgmė bei šiltas oras.
Tai atlikę, ryte neturėsite užšalusių langų iš vidaus.
Jei salone yra drėgmės ir sunku ją panaikinti, kai kurie vairuotojai pasitiesia laikraščių.
Popierius sumažina drėgmę o sušlapusius lapus lengva pakeisti sausais. Tačiau kiekvienas vairuotojas renkasi jam priimtiniausią būdą – svarbu, kad salonas būtų išdžiuvęs.
Transporto priemonių savininkai turėtų įvertinti ir valytuvų būklę – jei juos įjungus girdimas garsas primena smuiko griežimą arba jie valo nekokybiškai – būtina pasikeisti naujais.
Juk tamsiu paros metu per lietų ar sniegą važiuoti bus dar sudėtingiau.
Dėl šluosčių – dvejopa patirtis
Nemažai vairuotojų jau yra išbandę ir nano mikropluošto šluostes, skirtas automobilių stiklams bei šoniniams veidrodėliams.
Jos suteikia apsaugą nuo lietaus, sniego ar purvo – tai esą pagerina matomumą ir net sutaupo stiklų apiplovimo skysčio.
Vis tik keliautojas ir žurnalistas V. Milius sako išbandęs šias šluostes ir turintis dvejopos patirties:
„Išbandžiau įvairių šluosčių ir turiu tiek geros, tiek blogos patirties. Kartą šias šluostes naudojau vasarą ir buvau labai patenkintas – per lietų vanduo tiesiog pats greitai nubėga nuo stiklo, praktiškai nereikia naudoti net valytuvų.
Tačiau blogai būna tomis tarpinėmis akimirkomis, kai baigiasi veikimas ir jau reikia naudoti valytuvus, tuomet vėl prastai matai.
Todėl aš pats nebenaudoju šių šluosčių, bet kiti jomis yra patenkinti. Tad čia dėl jų naudojimo kiekvienam vairuotojui reikia apsispręsti pačiam.“
Bagažinėje – išgyvenimo komplektas
Žiemos metu automobilio bagažinėje ar salone pravartu turėti ir tam tikrų daiktų – mažą kastuvėlį, žibintuvėlį, tempimo lyną, papildomų šiltesnių drabužių, papildomų šviesą atspindinčių liemenių, jei prireiktų ir keleiviams, užvedimo laidus, šepetį sniegui nuvalyti ir ledo grandiklį.
Ar automobilyje turite mobilaus telefono įkroviklį?
Jei sugestų automobilis ar įstrigtumėte sniege, jums gali reikėti išsikviesti pagalbą, todėl veikiantis mobilus telefonas yra būtinybė.
Tuo metu šaltyje mobiliųjų telefonų baterijos išsikrauna kur kas greičiau, todėl svarbu turėti, kaip jį įsikrauti.
Kai kurie vairuotojai, žiemą važinėjantys užmiesčio keliais, į bagažinę įsideda maišelį su smėliu ar druskos ir smėlio mišiniu – esant slidiems keliams ir užklimpus lede tai taip pat gali praversti.
Patikra kainuoja keliasdešimt eurų
Vilniuje esančio autoserviso vadovas A. Gailiušas sako, jog servise yra tam tikras paketas darbų, kurie atliekami apžiūrint automobilį, ar jis tinkamas eksploatuoti žiemą.
„Tarp tų darbų yra testuojamas akumuliatorius, patikrinama, ar jis tinkamas naudoti šaltąjį sezoną. Taip pat tikriname visus skysčius, ar jie neužšals esant minusinei temperatūrai, ar jie tinkamos būklės.
Įvertiname ir stabdžių sistemą, ar nėra stringančių elementų, kurie galėtų sukelti šoninį automobilio slydimą. Apžiūrimi šviesos elementai, ar žibintai šviečia tinkamai.
Svarbi ir elektros instaliacija, patikrinama kondicionavimo sistema.
Jei rasoja langai, siūlome keisti salono filtrą nauju, išvalyti drenažus, kurie gali būti užsikišę žiedadulkėmis bei lapais.
Ne vienas vairuotojas stebisi, kaip atsiranda drėgmės po kilimėliais, o taip kartais nutinka dėl to, kad būna užsikišę drenažų latakai.
Žinoma, labai svarbi ir važiuoklė, todėl apžiūrima pakaba. Tai svarbu automobilio stabilumui ir saugumui“, – lrytas.lt dėsto A. Gailiušas.
Vilniuje automobilių servisai prašo 20–40 eurų už automobilių apžiūrą, mažesniuose miestuose kaina kiek mažesnė.
Daugelį darbų galite atlikti ir patys – nemažai informacijos ir pavyzdžių pateikiama internete, o su tinkamai paruoštu automobiliu kelionė šaltuoju metų laiku bus saugesnė ir malonesnė.
