Visgi įrangą siūlančios kompanijos sako, kad šis skaičius dar nepatvirtintas ir netgi nežinia, kokius greičio matuoklius ketinama įsigyti.
Prieš šalies keliuose pasirodant naujos kartos radarams lrytas.lt pasidomėjo, kokie buvo naudojami anksčiau ir kaip keitėsi jų technologijos.
Doplerio radarai
„Fima“ technologijų ir inovacijų departamento direktorius Rokas Šlekys pasakojo, kad stacionarių greičio matuoklių istorija Lietuvoje prasidėjo nuo radijo bangų principu veikiančių Doplerio radarų.
Jie galėjo fiksuoti greitį ir duoti signalą, kada reikia nufotografuoti važiuojančią transporto priemonę. Šie radarai neturėjo jokių papildomų funkcijų.
„Išmatavę vienos transporto priemonės greitį jie galėjo ją užfiksuoti. Tik tiek“, – aiškino specialistas.
R. Šlekys prisiminė, kad pirmieji tokie radarai 2001 metais buvo pastatyti Vilniuje.
Greitai pasirodė šių prietaisų trūkumai – keliuose su daugiau nei viena eismo juosta kiekviena kryptimi jie negalėjo užfiksuoti visų greičio viršijimo atvejų.
Kilpiniai greičio matuokliai
Doplerio radarai tobulėjo – jie įgavo galimybę atskirti eismo juostas ir pažymėti, kurią iš jų užima užfiksuota transporto priemonė.
„Taip atsirado galimybės išmatuoti didesnio skaičiaus automobilių greitį“, – kalbėjo R. Šlekys.
Laikui bėgant vien greičio matavimo jau nepakako. Reikėjo, kad radarai užfiksuotų ir kitus grubius pažeidimus, pavyzdžiui, važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui.
R. Šlekys pasakojo, kad tuomet atsirado greičio matuokliai su indukcinėmis kilpomis. Vienas iš pirmųjų buvo įrengtas Vilniuje, prie prekybos centro „Mada“.
Indukcinės kilpos sumontuojamos kelyje ir transporto priemones fiksuoja pagal jų skleidžiamą magnetinį lauką. Anot specialisto, šie įrenginiai sankryžose naudojami iki šiol.
„Tai ne tik transporto priemonių identifikavimo, bet ir klasifikavimo priemonė.
Iki šiol nėra nieko, kad geriau ir tiksliau nustatytų specifinius dalykus: kokio dydžio transporto priemonė, ar tai lengvasis automobilis, autobusas ar sunkvežimis, kiek ašių ji turi ir tt.“ – aiškino pašnekovas.
Lazeriniai greičio matuokliai
R. Šlekys sakė, kad vystantis technologijoms iškilo poreikis vienu metu sekti dar daugiau transporto priemonių. Taip pat stebėti jas dviejose ar daugiau eismo juostų.
Atsirado lazeriniai greičio matuokliai ir iš pradžių atrodė, kad jie gerokai pranašesni už Doplerio radarus.
Specialisto žiniomis, Lietuvoje tokie lazeriniai matuokliai buvo montuojami nuo 2007 iki 2010 metų. Valstybinės reikšmės keliuose jų buvo įrengta apie 10, tačiau per trejus metus visi šie radarai išnyko.
R. Šlekys pasakojo, kad lazerių technologija turėjo privalumų, tačiau trūkumų buvo daugiau.
„Lazeriniai radarai turėjo būti montuojami iki 1,5 metro aukštyje. Vairuotojai galbūt dar prisimena dideles ant žemės pastatytas dėžes – tai ir buvo lazeriniai greičio matuokliai“, – priminė jis.
Anot pašnekovo, ant žemės statomi lazeriniai radarai kentėjo nuo vandalų. Taip pat lazeris nuolatos sukosi, todėl buvo judančių dalių, o tai sukėlė papildomus gedimus.
Be to, lazerinio greičio matuoklio darbui įtakos turėjo oro sąlygos.
„Stipriai sningant ar lyjant jis nebuvo toks patikimas, kaip Doplerio radaras“, – konstatavo R. Šlekys.
Naujos kartos Doplerio radarai
Specialistas pridūrė, kad laikui bėgant technologijos vystėsi, tačiau Doplerio greičio matuokliai vis tiek išliko pranašesni už lazerinius.
Pašnekovo teigimu, jų charakteristikos analogiškos, tačiau patobulinta senoji sistema neturi judančių mechaninių dalių, o jos veikimui sudėtingos oro sąlygos visiškai netrukdo.
Naujos kartos Doplerio radarai kol kas veikia tik Lietuvos didmiesčiuose. Vienas įrengtas Vilniuje, Konstitucijos prospekte, o dar penki bus pastatyti Kaune.
R. Šlekys pažymėjo, kad tokie radarai gali atlikti daug funkcijų: fiksuoti šviesoforo signalo pažeidimus, nustatyti, ar transporto priemonė važiuoja leistina eismo juosta, atpažinti registracijos numerius.
Numerių atpažinimo kameros
R. Šlekys atkreipė dėmesį, kad registracijos numerių atpažinimo kamerų miestuose dabar yra labai daug. Jos naudojamos prekybos centrų ir kitose privačiose aikštelėse su užtvarais.
Visgi, anot pašnekovo, eismo sraute kiekvienos transporto priemonės numerį fiksuojančių kamerų galimybės – visiškai kitokios.
Jos veikia itin greitai: nuskaito ir iš karto atpažįsta ne vieno, o iš karto keleto automobilių numerius.
„Jeigu prieš įvažiuodamas į stovėjimo aikštelę vairuotojas turi sustoti ir palaukti, kol jis identifikuojamas ir patikrinamas, tai realiame eisme tai vyksta akimirksniu“, – skirtumus įvardino specialistas.
Jis pažymėjo, kad užmiesčio keliuose esančios kamerų numerių atpažinimo patikimumas yra itin aukštas.
Tokios viso pravažiuojančio transporto numerius fiksuojančios kameros naudojamos vidutinio greičio matuokliuose ir ant pažeidimų vartų.
Didmiesčiuose keletą tokių kamerų taip pat įsirengę pažeidėjus medžiojantys draudikai.
Vidutinio greičio įranga
Vidutinio greičio matavimo įranga, anot specialisto, tik iš pažiūros atrodo paprasta.
Reikalingos mažiausiai dvi kameros, kad būtų užfiksuotas ne tik numeris, bet ir bendras vaizdas – įrodymas, kad automobilis buvo toje vietoje.
Taip pat reikėjo išspręsti apšvietimo klausimą, nes kitaip nuotraukose nebūtų kaip kažką įžiūrėti. Siekiant padidinti numerių atpažinimo tikimybę dar buvo sumontuoti ir šviesos davikliai.
R. Šlekys aiškino, kad reikėjo įtraukti ir paklaidų skaičiavimą, t. y. kur transporto priemonė yra nuotraukoje.
Hibridiniai matuokliai
Anot R. Šlekio, kompanijos sostinėje testuotas hibridinis variantas apima skirtingas sistemas: vidutinio greičio įrangos kamera prijungta prie Doplerio radaro.
Tokiu būdu gerokai išplečiamas funkcionalumas.
Visgi kol kas tokių naujos kartos radarų Vilniuje nebus. Po bandymų jis buvo nuimtas ir išgabentas į saugojimo vietą.
„Norėjome išbandyti radarą, išsiaiškinti galimybės, patikrinti, ar tai tinka mūsų sąlygomis“, – komentavo specialistas.
Jis vylėsi, kad apie naujas technologijas kalbandys LAKD atstovai keliuose nuspręs montuoti būtent tokius greičio matuoklius.
