Vėliau dėl įvairių technologijų, saugumo reikalavimų ir praktiškumo siluetai supanašėjo, išskirtiniai liko priekinės bei galinės dalys ir interjeras.
Didžiulę įtaką turėjo ir šviesos išlydžio diodų (LED) technologija.
LED – ne ksenono
LED technologijos žibintai yra nedideli, naudoja mažai energijos ir, svarbiausia, skleidžia daugiau šviesos nei įprastinės halogeninės lemputės.
Todėl gamintojai juos itin pamėgo: jie leidžia automobilio interjerą paversti jaukiu kambariu, o išorėje montuojami šios technologijos žibintai padeda išsiskirti ir didina efektyvumą.
Geriausia tai, kad dėl nedidelės eikvojamos energijos LED iš esmės neturi įtakos automobilio degalų sąnaudoms.
Tai buvo didelis žingsnis apšvietimo srityje. Didžiąją XX amžiaus dalį į automobilius buvo montuojamos halogeninės lemputės, o paskutiniame dešimtmetyje atsirado ksenono technologija.
Naujoviški žibintai apšviesdavo kelią ryškesne balta spalva, tačiau dėl didelės kainos buvo montuojami tik į brangius aukščiausios klasės automobilius.
Ksenono žibintai nors ir sparčiai pigo, prabangių automobilių rinkoje dominavo neilgai – juos pakeitė efektyvesnė LED technologija, dabar prieinama renkantis daugelį naujų modelių.
Ši technologija pritaikoma ir artimųjų bei tolimųjų šviesų žibintams, tačiau dažniau – aukštesnės klasės automobiliams.
Pavyzdžiui, „Lietuvos metų automobiliu 2019“ neseniai išrinktame „Peugeot 508“ ir daugelyje kitų D segmento modelių LED artimųjų bei tolimųjų šviesų žibintai yra užsakomi papildomai.
Jau montuoja ir lazerinius
Į pačius prabangiausius, kainuojančius per 100 tūkst. eurų, pastaraisiais metais pradėti montuoti dar tobulesnės technologijos lazeriniai žibintai.
Jie – kol kas brangus malonumas, prieinamas tik tokių automobilių kaip „Audi R8“ ar BMW X5 pirkėjams.
Pagrindinis ksenono ir paprastų halogeninių lempučių skirtumas yra šviesos spalva – įprastą geltoną pakeitė balta.
Kartu kelias tapo apšviečiamas kur kas ryškiau, o tai pagerino eismo saugumą.
LED technologijos žibintai šviečia dar geriau nei ksenono, o lazeriniai beveik panaikina skirtumą tarp artimųjų ir tolimųjų šviesų – tamsiu paros metu galima važiuoti tarsi dieną.
Svarbu ir tai, kad nei LED, nei lazerių per automobilio naudojimo laikotarpį keisti nereikia.
Vis dėlto specialistai sutaria, kad LED technologija dėl prieinamumo ir efektyvumo turėtų užkariauti rinką – tokio tipo žibintų skleidžiamos šviesos pakanka puikiai matyti kelią (ar būti matomam), o mažėjanti kaina leidžia juos montuoti vis daugiau automobilių.
LED įtaką automobilio dizainui pastebėti nesunku: gamintojai stengiasi išskirti savo kūrinius būtent dienos žibintų formomis.
Pavyzdžiui, BMW atpažįstami iš tolo dėl „Angel eyes“ vadinamų ovalų priekiniuose žibintuose, „Volvo“ savąją stilistiką praminė Toro kirviu.
Naujausių „Peugeot“ galiniai žibintai primena liūto nagus, o priekiniai 508-ojo modelio – jo iltis.
Turi daugiau „akių“
Automobilių žibintuose yra ir daugiau technologijų, didinančių vairuotojo matomumą bei eismo saugumą.
Kai kurie pasisuka posūkio kryptimi, taip apšviečiama ta kelio dalis, kuri įprastai yra nematoma.
Daugelyje transporto priemonių montuojama paprastesnė šios sistemos alternatyva – pasukus vairą, pradeda šviesti tos pusės rūko žibintas.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo automatinė tolimųjų ir artimųjų šviesų perjungimo sistema.
Važiuojant įjungus tolimąsias, ant priekinio stiklo įmontuota kamera užfiksuoja priešinga kryptimi atvažiuojantį arba ta pačia puse judantį automobilį ir sistema automatiškai perjungia į artimąsias – taip kitas vairuotojas neapakinamas.
Tiesa, tokios sistemos ne visada veikia idealiai.
Pavyzdžiui, greitkeliuose, kurių skiriamojoje juostoje yra atitvaras, automobilio sistema gali neužfiksuoti priešinga kryptimi atvažiuojančio transporto, nes jų žibintai šviečia žemiau užtvaro ir yra nematomi.
