Kas nutiktų, jei į savo automobilį pripiltumėte reaktyvinio kuro? Galimi du scenarijai

2018 m. lapkričio 17 d. 09:59
Naktį stebėdami oro uoste dirbančius sunkvežimius tikriausiai kada pagalvojote - kas nutiktų, jei pasiskolinę vieną ar du reaktyvinio kuro kanistrus susipiltumėte juos į savo automobilio baką? 
Daugiau nuotraukų (2)
Ar jis tiesiog sprogtų akyse? O gal važiuotų greičiau? Ar tiesiog išvis sustotų ir negalėtų pajudėti? Ar tai būtų pavojinga?
Pavojinga būtų pirmoji dalis - vagystė iš oro uosto. Tačiau tai net nėra būtina. 
Štai 2012 metais taip nutiko Naujajame Džersyje, kur susipainiojęs sunkvežimio vairuotojas degalinei pristatė oro uostui skirtų reaktyvinių degalų. Klaida, savaime aišku, buvo brangi ir kvaila, tačiau laiku jos pastebėti nepavyko. 
Vienas po kito į degalinę riedėjo automobiliai, kurie užsipildė savo bakus „Boeing 737“ naudojamais degalais. O tada vos vairuotojui nuspaudus akceleratorių jie per porą sekundžių įsibėgėjo iki 200 km/val. ir nurūko lenkdami greičiausius superautomobilius.
Nors ne, pastarasis sakinys - tik vaizduotės vaisius. Realybė buvo kur kas paprastesnė - automobiliai sustojo užgesę visai netoli degalinės. Jokių liepsnų nebuvo, jokios papildomos galios, jokio polėkio ir baimės. 
Varikliai tiesiog sustojo, negalėdami deginti reaktyvinio kuro. Pagalbos tarnybos, aišku, sulėkė, tačiau jokio realaus pavojaus nebuvo. Reaktyvinį kurą teko šalinti, o automobiliams prireikė remonto. Tačiau jei taip būtų nutikę Lietuvoje, ne vienas automobilis būtų tiesiog nuvažiavęs.
Reaktyvinis kuras yra sukurtas žibalo pagrindu ir savo sudėtimi yra labai artimas dyzelinui. Tiesą sakant, toks artimas, kad tą kartą dyzeliniai automobiliai būtų nuvažiavę namo ir taip niekada nesužinoję, kas įvyko. Dar daugiau, reaktyviniai varikliai gali būti varomi ir įprastu dyzelinu - jie veiktų puikiai. Tačiau problema būtų ta, kad lėktuvas negalėtų aukštai pakilti - tikras reaktyvinis kuras yra sukurtas dirbti itin žemose temperatūrose.
Tuo tarpu reaktyvinis kuras nėra skirtas automobiliams, todėl truputį greičiau dėvi įpurškimo sistemą ir kai kuriuos mazgus. Tačiau reaktyvinį kurą savo transportui kartais naudoja mažesni oro uostai - jį degina sunkvežimiai, bagažo traktoriai, savaeigiai laiptai ir kitos mašinos. 
Tai nėra geriausias sprendimas, turint omenyje didesnę kainą ir greitesnį dėvėjimąsi, bet taip tiesiog lengviau, nes nereikia užsakinėti kelių rūšių degalų - tais pačiais užpildomos ir antžeminės mašinos, ir lėktuvai. Ir autobusai du keleiviais nuo to greičiau nevažiuoja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.