Pasirodo, tiesiogiai tarša nėra matuojama, tačiau tam tikri techninės apžiūros metu gaunami duomenys leidžia daryti išvadą – automobilis teršia labiau, nei reikėtų, ar atitinka normą.
Dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą.
Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. vairuotojų.
Kad dalis į servisus užsukančių vairuotojų iš tikrųjų atvyksta šalinti gedimų, dėl kurių padidėjo dūmingumas ir nepavyko atlikti techninės apžiūros, pastebi ir serviso R2L meistras Stanislovas Jankovskij.
„Taip, tikrai atvažiuoja nemažai tokių klientų. Dažniausiai su dyzeliniais automobiliais. Pagrindinės problemos būna su EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvais, kurie būna užsikišę ir neveikia taip, kaip turėtų.
Taip pat neretai dūmingumas būna padidėjęs dėl turbinos problemų. Kita problema – blogai veikianti kuro įpurškimo sistema. Kartais pakanka pakeisti oro filtrą.
Benzininiai rečiau pasitaiko, bet jei atvažiuoja toks klientas, tai dažniausiai problema būna su lambda zondu“, – vardija S.Jankovskij.
Kaip ir kam matuojamas dūmingumas?
Jei galvojate, kad techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, klystate. Pagrindinis šio bandymo tikslas – įvertinti automobilio variklio būklę.
„Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas.
Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekį.
Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, – pažymi techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas.
„Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos. Ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Taip išmatuojama, kiek šviesos išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal.
Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkelta į nacionalinę teisę“, – paaiškino R.Vėlavičius.
Jei kyla klausimas, kodėl dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką, tam yra paaiškinimas.
„Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę“, – lrt.lt sako R.Vėlavičius.
Visa tai reiškia, kad patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai.
Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų.
„Automobilis į aplinka daugiausia išmeta anglies dvideginio. Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių, tai yra nesudegęs kuras ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas“, – papildo R.Vėlavičius.
Priklauso nuo variklio ir automobilio metų
Į techninių apžiūrų centrus atvyksta tiek automobiliai varomi benzinu, tiek dyzelinu. Kadangi skiriasi šių variklių veikimo principas, skiriasi ir jų tikrinimo metodika, tai yra, į kokius duomenis atsižvelgiama patikros metu.
„Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė“, – skirtumą paaiškina R.Vėlavičius.
Tačiau jeigu jūsų vairuojamas ir tikrinamas automobilis yra apynaujis, gali būti, kad kontrolieriai variklio būklę patikrins tik kompiuteriniu būdu ir į išmetimo sistemą specialios įrangos nedės.
„Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. Gali būti, kad tikrinimo metu bus naudojama tik diagnostinė jungtis.
OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime ir tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą“, – aiškina R.Vėlavičius.
„Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, nieko nepadarysi ir techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra“, – be užuolankų sako I.Burinskas.
Visgi didžioji dalis Lietuvos keliais važiuojančių automobilių yra varomi dyzelinu. Tačiau ir šiuo atveju reikia žinoti, kas nutiko iš tikrųjų.
„Jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą“, – papildo I.Burinskas.
