„Geriausias vairuotojas turi ne tik mokėti sukioti vairą ir spaudyti pedalus, bet ir mokėti tinkamai eksploatuoti automobilį.
Žinoti, kada reikia keisti alyvą, įvairius filtrus, kodėl tą reikia daryti ir kas nutinka, kai techniniai aptarnavimai atliekami nereguliariai.
Šiai sričiai kartu su partneriais skiriame daug dėmesio – vairuotojams rengsime pristatymus apie filtrų kokybę ir jų svarbą kiekvienoje transporto priemonėje“, – teigia konkursą organizuojančios asociacijos „Lietuvos žurnalistų autoklubas“ prezidentas Valdas Valiukevičius.
Kaina neturi įtakos kokybei
Automobilių techninių aptarnavimų intervalai skiriasi. Pavyzdžiui, kai kurie gamintojai komercinių automobilių alyvą reikalauja keisti ne rečiau nei kas 50 tūkst. kilometrų arba 2 metus.
Lengvųjų intervalas paprastai būna 20–30 tūkst. kilometrų ir 1 metai. Analogiška situacija ir su filtrais bei kitomis eksploatacinėmis detalėmis.
Dar šio amžiaus pradžioje tokie reti intervalai buvo neįsivaizduojami.
„Žmonės daugiau keliauja, įmonės savo transportą naudoja aktyviau, o kiekvienas techninis aptarnavimas yra prastova, kainuojanti pinigus.
Todėl buvo siekiama, kad techninių aptarnavimų intervalą būtų galima prailginti ir šiandien turime labai patikimus automobilius. Tačiau gamintojai nustato tik apytikslius intervalus.
Laiką, kada reikia keisti alyvą, filtrą ir kitas detales, reikia nustatyti pagal jų būklę, automobilio naudojimo būdą“, – teigia automobilių detalių prekybos ženklo „Blue Print“ tiekėjo atstovas Lietuvoje Tomas Jatužys.
Geriausi detalių gamintojai investuoja į technologijas ir kuria vis tobulesnes dalis.
Yra nemažai tokių, kurie juos tik kopijuoja ir bando sukurti išoriškai panašiai atrodantį produktą, kuris neprilygsta originalui savo savybėmis.
Paprastai tokias detales kuria Pietryčių Azijoje įsikūrę gamintojai, o parduodamų jų galima rasti visame pasaulyje. Lietuvoje – taip pat.
Pavyzdžių rasti nesunku ir bene paprasčiausias jų – skirtinga tarnavimo trukmė.
Nekokybiškas oro filtras gali tapti prastos būklės nuvažiavus vos 10 tūkst. kilometrų, tuo tarpu geresnis, eksploatuojamas tokiomis pačiomis sąlygomis, tarnaus bent du kartus ilgiau.
„Svarbu įsiminti, kad prekės kaina neturi įtakos kokybei. Rinkoje pilna nebrangių ir kokybiškų detalių, ne ką mažiau brangių ir prastos kokybės dalių“, – pabrėžia T. Jatužys.
Kokybę rinktis pagal gamintoją
Kaip atskirti, kuri detalė gera, o kuri ne? T. Jatužio teigimu, išoriškai skirtumus pastebėti sunku ir čia reikia pasitikėti tik detalės gamintoju (jeigu automobiliui prekes renkate pats) arba mechaniku (jeigu remontuojant detales parenka jis).
Laboratorijoje atidžiai išnagrinėjus kelis filtrus, gumines įvores ar kitas skirtingų gamintojų detales, skirtumai tampa kur kas aiškesni.
Oro filtras atrodo detalė, kurioje didelių stebuklų neprigalvosi, tačiau jų kokybė neretai skiriasi ne tik pagal naudojamos medžiagos tipą, bet ir filtravimo plotą.
Jam patikrinti net nereikia laboratorijos – užtenka išvynioti visą oro ar salono filtrą bei išmatuoti plotį.
„Oro filtras yra sulankstytas tarsi armonika, sudarytas iš daugybės V raidžių. Taip į santykinai nedidelį filtrui skirtą plotą galima įtalpinti daug filtruojamo ploto.
Vieni gamintojai konkrečiam automobiliui skirtą filtrą pagamina į armoniką sulankstę 100 centimetrų filtruojamojo popieriaus, o kiti – vos 50.
Pastarasis užterštas bus kur kas greičiau, o tada automobilis vartos daugiau degalų ir bus mažiau galingas“, – aiškina automobilių detalių specialistas.
Analogiška situacija ir guminių įvorių (liaudyje žinomų kaip „sailenblokai“) atžvilgiu, tačiau šias detales patikrinti kur kas sunkiau.
Vis tik „Blue Print“ atstovas yra sugalvojęs būdą ir kelis kartus išbandęs skirtingų gamintojų detales jas perpjaudamas.
„Kai kurių rūšių „sailenblokai“, kad geriau atliktų savo funkciją, yra pripildyti į alyvą panašiu skysčiu. Tačiau perpjovęs pigų kinišką „sailenbloką“, skysčio neradau – tik tuščias ertmes, kur jis turėtų būti.
Teko matyti net ir pilnavidurius, kurie turėtų būti su ertmėmis viduje.
Tokias detales sumontavus į automobilį vietoje originalių, jis taps kietesnis, mažiau komfortiškas, atsiras bildėjimai pakaboje“, – pasakoja T. Jatužys. Įvairius su detalių kokybe susijusius niuansus savo akimis išvys konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ dalyviai.
Kiekviename konkurso atrankos etape jie klausys praktiniais bandymais paremtų prezentacijų apie automobilių detales bei spręs su jomis susijusius uždavinius.
Konkurse organizuojami trys atrankos etapai – Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Atranka Klaipėdoje jau vyko rugsėjo 8 dieną, į etapą Panevėžyje užsiregistravo maksimalus dalyvių kiekis, o dalyvauti Šiauliuose galima paspaudus šią nuorodą.
