Iš sovietinių automobilių į restauratorių rankas daugiausia patenka GAZ-21 markės automobilių.
Kuo žmones paperka senoji „Volga“?
Sunkiai įgyvendinama svajonė
„GAZ-21 buvo aukščiausio lygio automobilis, kokį galėjo sau leisti įsigyti paprastas sovietų pilietis. „Čaika“ ir ZIM buvo skirti partijos veikėjams ir eiliniam žmogui nebuvo prieinami.
Įvertinti reikėtų ir tai, kad automobilių kainos Sovietų Sąjungoje, lyginant su tuomečiais atlyginimais, buvo išties didelės.
Be to, visuotinio deficito laikais net ir turėdamas pinigų įsigyti norimą prekę galėjai tik per pažintis, pakišas ar metų metus laukdamas paskyros automobiliui pirkti.
Todėl bet koks automobilis, jau nekalbant apie aukštos klasės GAZ-21, sovietiniam žmogui buvo sunkiai įgyvendinama svajonė“, – sakė A.Butka.
GAZ-21 – išties geras automobilis
Nors vyrauja nuomonė, kad sovietinė automobilių pramonė buvo beviltiškai atsilikusi, to, pasak A.Butkos, tikrai negalima teigti kalbant apie šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gamintus GAZ-21.
„Jei juos lyginsite su analogiškos klasės tuomečiais „Ford“ markės automobiliais, išties didelio skirtumo nerasite. Panaši forma, panaši važiuoklė, panaši dinamika ir komfortas.
Tik, savaime suprantama, nereikėtų pamirši, kad sovietų automobiliai buvo prastos kokybės.
Sovietinė automobilių pramonė nuo vakarietiškos beviltiškai atsiliko aštuntajame, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Tarkime, tuometis sovietinis VAZ-2106 ir „Ford Siera“ jau tikrai nepalyginami automobiliai.
Kolekcininkai renkasi „Žvaigždę“
Iki tol naudotus GAZ-M-20 „Pobeda“ pakeitęs GAZ-21 „Volga“ buvo pradėtas gaminti 1956 metais. Jo gamyba buvo nutraukta tik 1970 metais.
Gamybos metu GAZ-21 buvo nuolat tobulinamas, šiek tiek keitėsi ir jo išvaizda.
Išskiriamos trys GAZ-21 laidos.
Labiausiai kolekcininkai vertina 1956–1958 metais gamintus pirmosios laidos GAZ-21.
Už gerai restauruotą šios laidos volgą kolekcininkai negaili 50 tūkstančių eurų viršijančių sumų.
Gaubtą puošė elnio figūrėlė
Išskirtiniu pirmos laidos „Volga“ eksterjero bruožu tapo radiatoriaus grotelės su žvaigžde, dėl ko šios laidos GAZ-21 imta vadinti „Žvaigždėmis“.
Šios laidos volgų variklio gaubtą puošė ir elnio figūrėlė.
Pirmosios laidos GAZ-21 buvo pagaminta tik 30 tūkstančių.
Į šiuos automobilius iš pradžių buvo montuojamas modernizuotas GAZ-M-20 „Pobeda“ variklis su apačioje išdėstytu vožtuvų pakėlimo mechanizmu.
Vėliau į „Žvaigždes“ imta montuoti modernesnius variklius su viršuje išdėstytu vožtuvų pakėlimo mechanizmu.
Automatinių pavarų dėžių atsisakė
Pirmosios laidos GAZ-21 automobiliai buvo komplektuojami su automatinėmis pavarų dėžėmis.
Eksploatuoti tokias pavarų dėžes tapo iššūki tuometei sovietų automobilių pramonei.
Teko pasigaminti specialios alyvos ir guminius tarpiklių, išugdyti tokiaspavarų dėžes remontuoti galinčius meistrus.
Automatinės „Volga“ pavarų dėžės nebuvo ilgaamžės ir netrukus buvo pakeistos trijų pavarų mechaninėmis dėžėmis, kurios buvo kur kas patikimesnės.
Įdomu tai, kad pirmos laidos GAZ-21 priekinės sėdynės atlošas atsilenkdavo visiškai ir taip vidaus erdvė tapdavo panaši į plačią lovą.
Pirmos laidos GAZ-21 bruožu tapo ir centrinė judančių važiuoklės dalių tepimo sistema, kurios vėlesniuose modifikacijose buvo atsisakyta.
„Žvaigždę“ keitė „Ryklys“ ir „Banginio ūsas“
Antrosios laidos GAZ-21 nuo savo pirmtako skyrėsi radiatoriaus grotelių išvaizda. Dėl į plėšrios žuvies dantis panašių radiatoriaus grotelių ši laida buvo praminta „Rykliu“.
Antrosios laidos GAZ-21 variklio dangtį taip pat puošė elnio figūrėlė.
Šios laidos automobiliuose jau buvo įrengtas priekinio stiklo apiplovimo įtaisas bei modernesnis radijo imtuvas.
„Rykliu“ vadintų volgų nuo 1959 iki 1962 metų buvo pagaminta 140 tūkstančių.
Nuo 1962 iki 1970 metų gaminta trečiosios laidos GAZ-21 nuo ankstesniųjų skyrėsi buferių ir radiatoriaus grotelių forma. Dėl grotelių formos ši laida buvo praminta „Banginio ūsu“.
Trečiosios laidos GAZ-21, kurių buvo pagaminta 470 tūkstančių.
Šie automobiliai jau turėjo modernesnį priekinio stiklo valytuvų mechanizmą, skyrėsi durų ir sėdynių apmušalai, kai kurių vidaus apdailos detalių forma.
Nuo trečiosios laidos GAZ-21 variklio dangčio dingo elnio figūrėlė.
Teko įkalbinėti klientą
„Kolekcininkai labiausiai vertina pirmosios laidos GAZ-21, nes šių automobilių išliko mažiausia, todėl jų vertė išties didelė.
Mums teko restauruoti visų trijų laidų GAZ-21. Dirbdami stengiamės, kad automobilyje išliktų kuo daugiau autentiškų detalių.
Siekiant autentiškumo kartais tenka ir padiskutuoti su klientais.
Daugeliui GAZ-21 gerbėjų šis automobilis asocijuojasi su elnio figūrėle ant variklio dangčio, nors ja buvo puošiamos tik dviejų pirmųjų laidų automobiliai.
Tačiau elnio figūrėlės pageidauja ir dažnas trečiosios laidos GAZ-21 mums restauruoti atvežęs klientas.
Prisimenu, ilgai įkalbinėjome vieną užsakovą ant jo trečiosios laidos GAZ-21 variklio gaubto nedėti ankstesnėse laidose naudoto elnio figūrėlės.
Klientas aiškino, kad ši figūrėlė automobiliui suteiks žavesio, tačiau galiausiai nusileido mūsų įkalbinėjimams restauruojant automobilį siekti autentiškumo“, – sakė A.Butka.
Vengia „kaimietiškos puošybos“
Pasak „Autogedo“ restauravimo cecho vadovo, kliento pageidavimai išklausomi dar prieš pradedant restauruoti automobilį.
„Svarbiausia sužinoti, ar klientas nori šimtaprocenčio originalumo, ar nori ką nors tobulinti pagal savo skonį.
Bandome atkalbėti klientą nuo „kaimietiškos puošybos“ elementų, perspėjame jį, kad didžiausią išliekamąją vertę turi tie automobiliai, kuriuos restauruojant faktiškai nenukrypstama nuo originalo.
Tačiau pinigus moka klientas, todėl jo žodis yra paskutinis.
Jei užsakovas seną automobilį planuoja naudoti ilgesnėms išvykoms, siūlome įrengti papildomą garso izoliaciją, kuri vizualiai yra nepastebima, tačiau suteikia komforto“, – sakė A.Butka.
Stengiasi pradžiuginti užsakovą
Restautoriaus siekiamybė – kad automobilis iš dirbtuvių išvažiuotų toks, koks būdamas jis nuriedėjo nuo gamyklos konvejerio.
„Vienas restauracijos postulatų byloja, kad restauruojat automobilį gamintojų klaidas reikėtų palikti netaisytas.
Tai reikštų, kad mūsų restauruotuose sovietiniuose automobiliuose turėtų likti ir nevienodo dydžio tarpai tarp kėbulo detalių, kuo garsėjo į kiekybę, o ne į kokybę orientuota sovietinė automobilių pramonė.
Tačiau restauruodami automobilius stengiamės, kad pasiektas rezultatas pradžiugintų užsakovą.
Tarkime, restauruodami sovietinio automobilio variklį ne tik prišlifuojame ir idealiai sureguliuojame vožtuvus, bet ir balansuojame alkūninį veleną su smagračiu – į tai gamintojai tikrai didelio dėmesio nekreipdavo.
Todėl galima drąsiai pasakyti, kad po mūsų restauracijos seni sovietiniai automobiliai ne tik atrodo daug gražiau, bet ir yra daug geresni nei ką tik išvažiavę iš gamyklos“, – sakė A.Butka.
