Gegužės 16–18 dienomis parodų rūmuose „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Mechanika 2018“ transporto priemonių priežiūros ir detalių tiekimo įmonės parodys, kaip pasikeitė mechaniko profesija.
Turi spręsti užduotis
Praėjo tie laikai, kai automobilį buvo galima suremontuoti vienu veržliarakčiu ir plaktuku. Transporto priemonės tapo tokios sudėtingos, kompleksiškos, kad šiuolaikiniam mechanikui nepakanka mokėti sukti varžtus.
„Inter Cars Lietuva“ mokymų projektų koordinatorius Justinas Laurušonis sako, kad ruošdami meistrus jie ugdo įvairiapusiškus specialistus.
„Šiuolaikinis mechanikas privalo būti ne tik šaltkalvis, bet ir elektros įrangos specialistas, jis turi būti kūrybingas, suvokti visų automobilio mechanizmų sandarą ir problemas spręsti kompleksiškai“, – aiškino J. Laurušonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniuose automobiliuose vienos detalės gedimui įtakos gali daryti bent keli susiję mechanizmai.
Anot pašnekovo, automobilius remontuojančių meistrų darbas nėra rutina, nes kiekvieną dieną jiems tenka susidurti su naujais iššūkiais ir spręsti naujas problemas.
Iššūkiai automobilių sporte
„Kiekvienas mechanikas turi kažkokių iššūkių. Automobilio serviso mechaniko iššūkis tas, kad jis niekada nežino, koks automobilis atvažiuos, o kiekvieno konstrukcija, remonto ypatumai skiriasi.
Geriausi servise tampa lenktynių mechanikais, kuriems labai vertingas kūrybiškumas“, – kalbėjo „Inter Cars Lietuva“ atstovas.
Jam pritaria „Mototoja“ serviso vadovas Romas Žalnierukynas, kuris savo atostogas leidžia Dakaro ralio maratone.
Atsakingo ir kruopštaus meistro reputaciją įgijęs vyras spėjo sukaupti ilgametę patirtį sunkiausiose pasaulio lenktynėse remontuodamas Benedikto Vanago ir Vaidoto Žalos „Toyota Hilux Overdrive“ automobilius.
„Sportinis automobilis sukonstruotas taip, kad būtų kuo paprasčiau prižiūrėti ir suremontuoti gerokai greičiau nei kasdienį.
Tik prižiūrėti tenka gerokai dažniau, pavyzdžiui, Dakare važiuojantį automobilį – kiekvieną dieną, nes jis ten patiria maksimalias apkrovas.
Gatvėje važinėjantis automobilis pas mus atvažiuoja tik techninei priežiūrai, o Dakare kasdien turime šalinti fizinius bolido pažeidimus.
Galbūt jame nėra jokių sudėtingų mechanizmų, bet po dienos smūgių daug kas nukenčia.
Darbo valandų ten kartais trūksta, todėl mechanikas turi kuo skubiau rasti išeitį. Juk negali laukti savaitės, kol gamykla atsiųs reikiamą detalę“, – kalbėjo R. Žalnierukynas.
Mechanikas turi subręsti
Lenktynės mechanikams – taip pat didžiausias iššūkis. Tai nėra kasdienis darbas nuo ryto iki vakaro toje pačioje darbovietėje.
Varžybų metu meistrai dirba karo lauko sąlygomis, jų darbas skaičiuojamas ne valandomis, o dienomis, Dakare – savaitėmis. Čia mechanikai dirba dvi savaites. Ir tam ruošiasi kaip sportininkai.
„Praeina nemažai laiko, kol pribręsti tokiam darbui ir gali būti pasiruošęs jį dirbti bet kurią minutę. Prieš išvykdami ruošiamės tiek fiziškai, tiek morališkai.
Ir į šį darbą žiūrime itin profesionaliai, nes jis mums patinka.
Sportininkai taip pat atiduoda visas jėgas, stengdamiesi neprarasti formos, taip ir mes norime viską padaryti kuo geriau ir išlaikyti jėgas abiem savaitėms“, – sakė ilgametę Dakaro patirtį sukaupęs meistras.
Būtent ištvermė yra labai svarbi savybė automobilių sporto mechanikams. Jų darbo diena neretai būna tokia ilga, kad miegui laiko tiesiog nelieka.
Dvi savaites Dakaro ralyje dirbantys mechanikai dažnai ilsisi tik kelionių tarp miestų metu, mat beveik kiekvieną dieną atsarginių detalių pilnu sunkvežimiu tenka įveikti kelių šimtų kilometrų atstumą iš vienos stovyklos į kitą, kartu išardyti senąją ir įrengti naują.
O kai dienos pabaigoje atvyksta lenktyninis automobilis, kuriam sutvarkyti nusimato dar viena bemiegė naktis, sugebėjimas išlikti šaltakraujiškam tampa labai didele vertybe.
