Tam yra kelios svarbios priežastys. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Mindaugas Melaika atkreipė dėmesį, kad pašildymo pobūdis, visų pirma, priklauso nuo to, kokia temperatūra yra lauke. Mokslininko teigimu, jei ji siekia minus penkis laipsnius pagal Celsijų, to daryti netgi nėra būtina. Tačiau temperatūrai ženkliai nukritus, jau reikėtų atkreipti dėmesį.
Nauji įšyla lėčiau
M. Melaika pažymėjo, kad pašildymo metodika priklauso nuo to, kada buvo pagamintas variklis.
Anot pašnekovo, senesniuose motoruose buvo naudojamos kitokios degalų tiekimo ir degimo sistemos, nei tos, kurias turi šiuolaikiniai agregatai.
Mokslininkas pastebėjo, kad šiuolaikinės konstrukcijos varikliai turi vieną subtilybę.
Jie suprojektuoti taip, kad kuo mažiau šilumos būtų išmesta į aplinką – tokiu būdu siekiama sumažinti energijos nuostolius.
„Šiuolaikiniai benzininiai varikliai suprojektuoti taip, kad dirbdami laisvais sūkiais išskiria labai nedaug šilumos.
Todėl variklis šils ganėtinai ilgai ir kol nepradedi važiuoti, kol nesusidaro bent minimali apkrova, įšilimo nebus“, – komentavo M. Melaika.
Anot jo, tai itin pastebima dyzeliniuose varikliuose. Laisva eiga jie dirba degant itin liesam mišiniui, todėl įšyla lėtai.
Taigi, nors vairuotojai įsivaizduoja, kad jie šildo variklį, iš tiesų tik be reikalo naudoja degalus ir gaišta laiką.
Lemia kitoks degimas
M. Melaika taip pat paaiškino, kad senesniuose benzininiuose motoruose, kurie aprūpinti netiesioginio įpurškimo sistemomis, į kolektorių, mišinys dega visame cilindro tūryje.
Šiluma perduodama į cilindro sieneles ir aušinimo skystis įšyla greitai.
„Tuo metu šiuolaikiniuose varikliuose, ypatingai naujausiuose benzininiuose, mišinys formuojamas tik netoli uždegimo žvakės, o kitur – tik oras.
Degimas vyksta nedideliame tūryje, o šilumos į sieneles perduodama mažai. Taip pasiekiamas didesnis efektyvumas ir mažesnės degalų sąnaudos“, – aiškino mokslininkas.
Dėl šios priežasties ilgesnis nei poros minučių naujo variklio veikimas tuščia eiga yra visiškai nenaudingas.
M. Melaika priminė, kad net ir pašildžius motorą, nederėtų tuojau pat jam duoti maksimalios apkrovos. Keletą kilometrų reikėtų pravažiuoti ramiai.
Ar variklis su turbina?
Mokslininko teigimu, taip pat labai svarbus aspektas – ar variklis turi turbokompresorių.
Gamintojams mažinant naujų motorų darbinį tūrį galingumas kompensuojamas turbinomis, o jos tampa silpnosiomis vietomis, nes yra jautrios temperatūrų pokyčiams.
„Turbokompresorių reikia tepti, o tam naudojama ta pati variklio alyva.
Jei esant dideliam šalčiui nepalaukiame, kol motoras padirbės, o prasivaikščiojusi alyva suteps turbinos slydimo guolius, šiam mazgui galima rimtai pakenkti“, – pabrėžė pašnekovas.
Vairuotojams, kurie nenori dažnai keisti brangiai kainuojančių turbinų, jis patarė esant dideliems šalčiams leisti varikliui padirbėti laisva eiga tris–keturias minutes.
M. Melaika priminė, kad alyvos klampumas priklauso nuo temperatūros. Šaldama ji stingsta ir nepasiekia visų paviršių, kuriuos turi sutepti.
Todėl rūpinantis turbokompresoriaus ilgaamžiškumu skubėti važiuoti su nepašildytu varikliu neverta.
„Senesniam automobiliui – tai ypatingai jautri tema, nes visi turbokompresorių gedimai nutinka arba kai labai šalta, arba kai itin karšta“, – dėstė pašnekovas.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2018 metų vasario 24 dieną.
