Vilkikai eismo įvykius išgyvena arba lengvai, arba sunkiai: pasekmės priklauso nuo to, kokio svorio kliūtis jiems pasitaikė. Tačiau taq pati tvarka galioja ir lengviesiems automobiliams.
Būna nurašomi
Tolimųjų reisų vilkikai – nereti eismo įvykių dalyviai. Visada kelyje esanti transporto priemonė automatiškai dažniau patenka į pavojų.
Dar pridėkite didelį svorį, ribotą manevringumą, ilgą stabdymo kelią, vairuotojo skubėjimą ir nuovargį, ne visada puikius įgūdžius ir kitus riziką didinančius faktorius – priežasčių eismo įvykiui toli ieškoti nereikia.
Kai sunkvežimiai susiduria su lengvesnėmis transporto priemonėmis – paprastai jiems pakanka nedidelio remonto.
Tačiau po kontakto su lygiaverčiu svoriu ar pakelės objektais (įskaitant griovius) vilkikai sugadinami taip, kad būna pripažįstami neremontuotinais, o tada sustabdomas jų leidimas dalyvauti eisme. Populiariai tariant – nurašomi.
Grįžti gali bet kas
Lietuvoje draudikai turi teisę atsisakyti remontuoti transporto priemonę, kuriai padaryta žala viršija 75 procentus jos rinkos vertės. Remdamiesi Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) nurodytais kriterijais, techninę apžiūrą gali panaikinti ir policijos pareigūnai.
Tuomet draudikai transporto priemonės savininkui išmoka nustatytą pinigų sumą ir perduoda Transporto priemonių registrui pranešimą apie techninės apžiūros anuliavimą.
Tačiau Lietuvoje galiojanti teisinė bazė leidžia į eismą grąžinti bet kurį avariją patyrusį automobilį, nepriklausomai nuo jam padarytos žalos.
Įstatymuose tiesiog nėra nurodyta padarytos žalos apimtis, dėl kurios būtų negalima atstatyti automobilio. Todėl galutinis sprendimas – tik savininko valioje, paprastai paremiamoje ekonominiais motyvais.
Lemia ekonominiai motyvai
Tada transporto priemonės savininkas sprendžia tolimesnį jos likimą: galima rinktis paskutinę kelionę į sąvartyną arba grąžinimą į eismą. Tam reikia nustatyti, ar atstatyto vilkiko rinkos vertė bus didesnė, nei likutinės vertės ir draudimo išmokos suma.
Kadangi vilkikai yra tik darbo priemonės, kurių visas naudojimo ciklas remiamas pragmatiniais skaičiavimais, kryžkelėje tarp sąvartyno ir grįžimo į eismą apsispręsti padeda paprasčiausi veiksmai kalkuliatoriumi.
Ekspertai sako, kad esama ir tam tikrų išimčių: sunkvežimių ardymu ir atstatymu užsiimančios bendrovės „Vairada“ direktorius Virginijus Mickus tvirtina, kad po avarijos beveik visada bus stengiamasi atstatyti „Mercedes-Benz“ sunkvežimius. Ypač – pagamintus vėliau, nei 2012 metais: taip bus daroma dėl jų rinkos vertės.
Tai – pagiriamasis žodis šiai markei, bet antroje šio medalio pusėje slypi faktas, kad antrinėje rinkoje galima sutikti daugiausiai būtent šios markės atstatytų sunkvežimių.
Ar nurašytų sunkvežimių grąžinimas į kelius yra populiarus? – „CargoNews“ apklausti vežėjai leido suprasti, kad ne.
Atstatymo administravimas, tiek papildomos ekspertizės, tiek naujos patikros reikalauja nemažai laiko, pinigų ir energijos, o galutinis rezultatas nebūtinai atitiks lūkesčius.
Be to, net ne visi domisi grąžinimo į eismą galimybėmis: vežėjai paprasčiausiai pasirenka draudiko išmoką ir vilkiką pardavę į sąvartyną, perka naują.
Tai atrodo visiškai logiška, nes atstatymas ir pardavimas – remontininkų ir prekybininkų, o ne vežėjų verslas.
Svarbiausia – rėmas
Pravartu žinoti, kad kartais ir sunkvežimio atstatymas gali būti vertas pastangų. V. Mickus „CargoNews“ tvirtino, kad pagrindinis komponentas, praktikoje ribojantis sudaužyto sunkvežimio grąžinimą į eismą – sugadintas rėmas.
„Kalbant apie lengvuosius automobilius – iš dviejų „kotletų“ įmanoma sulipdyti vieną. O su sunkvežimiais yra kitaip: jeigu jis, kad ir nuvažiavus nuo kelio, patiria viso krovinio svorio gniuždymą, nuo tokių apkrovų susisuka jo rėmas, – sako V. Mickus. – Paprastai vien dėl susisukusio rėmo draudimas tokias mašinas nurašo.“
Jeigu rėmas įvykio metu patiria sukamąjį gniuždymą, tokį defektą iki tam tikros ribos galima atstatyti, bet tai nėra pigu. Tačiau jeigu jis stipriai sulankstomas – remontas bus ekonomiškai netikslingas.
„Sunkvežimiams tenka stiprios apkrovos, todėl prastai atstatyta transporto priemonė ilgai neišlaikys.
Ir joks vairuotojas nenorės važiuoti, pavyzdžiui, skersu sunkvežimiu“, – sako V. Mickus ir priduria, kad sunkvežimis kreivu rėmu arba netinkama ratų geometrija neįveiks net po atstatymo būtinos patikros.
Specialistas tvirtina, kad paprastai nebūna sudėtinga atstatyti kabiną, net jei ji eismo įvykio metu nulūžta.
„Yra keturi kabinos tvirtinimo taškai, jie dažniausiai nesunkiai sutvarkomi, o jeigu pati kabina ir nebus idealiai tiesi, eismo saugumui tai nekels jokio pavojaus, – sako jis. – Taip pat ir su variklio ar pavarų dėžės tvirtinimais: jie yra keičiami, atstatant pradinę agregatų vietą.“
Ekspertizė reikalauja dokumentų
Suremontavus transporto priemonę, ją reikia pateikti techninei ekspertizei, kurios metu įvertinamas padarytas atkuriamasis remontas ir jam naudotos detalės bei technologijos.
Ekspertizę atliekančios bendrovės „Jūsų ekspertas“ direktorius Nerijus Kudarauskas sakė negalintis prisiminti atvejo, kad būtų tikrinęs po eismo įvykio nurašytą ir atstatytą sunkvežimį, tačiau pastebi, kad nustatyta tvarka tam neturėtų sudaryti jokių kliūčių.
Pasak jo, ekspertams reikėtų pateikti dokumentus, kuriuose užfiksuota transporto priemonės būklė po įvykio – tai gali būti draudimo bendrovės arba policijos pateikti dokumentai.
Toliau – remonto darbus atlikusių dirbtuvių pažymos apie atliktus darbus nurodant remonto technologiją.
„Bendroje tvarkoje numatyta ratų, kėbulo ir rėmo geometrijos patikra bei saugos sistemų atkūrimas“, – sako N. Kudarauskas, pridurdamas, kad sunkvežimiams ratų geometrijos patikra nenumatoma.
Pasak jo, ekspertizė kainuoja 175 eurus. Po jos gaunama pažyma neeilinei techninei apžiūrai, o tada galima pateikti dokumentus „Regitrai“.
Parankus terminas – 180 dienų
Svarbu žinoti, kad per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, transporto priemonės yra automatiškai išregistruojamos ir tada eisme vėl galės dalyvauti tik po naujos registracijos. Todėl remontuojant labai pravartu nepraleisti šio termino.
Taip pat verta pastebėti, kad Vyriausybė Seimui yra pateikusi SEAKĮ pakeitimų projektą, kuriame siūloma atsisakyti šio maksimalaus 180 dienų termino.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, taip siekiama mažinti administracinę ir finansinę naštą transporto priemonių valdytojams ir sudaryti jiems daugiau patogumų – supaprastinti registracijos tvarką ir atsisakyti perteklinių procedūrų.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų panaikinamas visam laikui ir ji išregistruojama, kai ji pripažįstama netinkama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.
Ši nuostata būtų taikoma ir gavus informaciją iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų, kad transporto priemonė pripažinta netinkama eksploatuoti. Tokios transporto priemonės Lietuvoje negalėtų būti registruojamos.
Tai turėtų reikšti rimtus apribojimus schemoms, kai kitose valstybėse nurašytos transporto priemonės atvežamos į Lietuvą, čia sutaisomos ir vėl registruojamos kaip tvarkingos.
