Pribloškiančiu vaizdu lankytojus pasitinka vieno garsiausių pasaulyje automobilių gamintojų „Porsche“ muziejus.
Nuo kitų garsiųjų automobilių gamintojų „Porsche“ skiriasi tuo, kad per daugiau nei šimtmetį trunkančią savo istoriją šis automobilių gamintojas išleido labai nedaug skirtingų modelių.
Todėl ir muziejus, palyginti su „Audi“ arba BMW namais, neturi tiek daug eksponatų.
Tačiau tai nėra trūkumas – erdvioje spiralės formos salėje lankytojams demonstruojami beveik visi garsiausi „Porsche“ kūriniai – nuo pirmųjų inžinerinių sprendimų iki naujausių modelių ir didžiulės sportinių automobilių kolekcijos.
Remontuoja čia pat
Svečiai muziejuje gali pamatyti ne tiktai tviskančius restauruotus modelius – pirmajame pastato aukšte įsikūrusios specialios „Porsche“ restauravimo dirbtuvės, kuriose keturi meistrai remontuoja klasikinius automobilius. Įdomiausia, kad jų darbą galima stebėti pro didžiulę stiklinę sieną.
Apsilankymo metu dirbtuvėse kaip tik stovėjo naujai atgabentas radinys – vienas pirmųjų „Porsche 901“, kurį šeimininkas slėpė daržinėje po rakandais ir skudurais. Ant automobilio kėbulo matyti net įsispaudusios nertų užuolaidų žymės, kurias restauruotojai planuoja išsaugoti.
Muziejuje atsirado vietos ir pagrindiniam įmonės istorijos archyvui, kuriame saugomi visi dokumentai apie kiekvieną „Porsche“ modelį – nuo techninių brėžinių iki reklaminių bukletų.
Muziejaus lankytojai į jį gali pažvelgti tiktai pro stiklinę sieną, bet restauruotojams tai tikras žinių lobynas, nes jis atviras norintiems atkurti bet kokį klasikinį modelį.
Pasitinka pirmasis kūrinys
Pakilus aukštais laiptais į antrąjį aukštą atsiveria erdvi balta salė, kurioje lankytojus pasitinka priekyje stovintis seniausias inžinieriaus Ferdinando Porsche kūrinys.
Nors oficialiai „Porsche“ įmonė įkurta prieš 86 metus, jos tikrąją istoriją galima skaičiuoti nuo 1898-ųjų, kai vos 22 metų F.Porsche sukūrė pirmąjį savo automobilį – elektra varomą „Egger-Lohner (P1)“.
Vos 3 AG automobilis turėjo didelę bateriją, su kuria vienu įkrovimu galėjo nuvažiuoti 78 kilometrus ir pasiekti tais laikais solidų 34 km/val. greitį. 1899 metais P1 startavo Berlyno elektromobilių lenktynėse ir 38 kilometrus įveikė 18 minučių greičiau negu artimiausias konkurentas.
Bet 1902 m. automobilis dingo iš akiračio. Jis buvo rastas tik 2013 metais nuošalioje daržinėje Austrijoje. Viršutinė kėbulo dalis buvo dingusi, tačiau „Porsche“ nebandė jos gaminti iš naujo ir vietoj jos uždėjo futuristinį plastiko karkasą, neužgožiantį šimtametės važiuoklės bei variklių.
Smarkiai pralenkė laiką
Pirmojo modelio sėkmė įkvėpė F.Porsche toliau kurti ir eksperimentuoti. Jauno vaikino išradimas, į ratą montuojamas elektros variklis, sukėlė tikrą bangą visoje Europoje. Vėliau F.Porsche pamėgino suderinti elektrinį variklį su benzininiu ir 1901-aisiais sukūrė pirmąjį hibridinį automobilį.
Pirmieji „Lohner-Porsche“ hibridai buvo palyginti brangūs, bet technologiją inžinierius netrukus pritaikė autobusams ir komerciniam transportui.
F.Porsche kūrinys taip smarkiai pralenkė laiką, kad šio variklio dizaino principai septintajame dešimtmetyje sudomino NASA ir „Boeing“ ir buvo panaudoti kuriant „Apollo“ programos mėnuleigį.
Jauno vyriškio talentas nepraslydo pro akis ir to laikotarpio didžiausiems – sulaukęs vos 31 metų F.Porsche tapo „Austro-Daimler“ vyriausiuoju dizaineriu ir technikos direktoriumi.
Jis greitai atrado savo kryptį – F.Porsche nepasidavė XX a. pradžioje vyravusiai didelių ir sunkių automobilių madai ir mieliau kūrė lengvus, sportiškus modelius, kaip apverstos vonios formos „Sasha“.
Sukūrė automobilį masėms
Nieko keista, kad F.Porsche sudomino 1933-aisiais Berlyno automobilių parodoje Vokietijos kanclerio Adolfo Hitlerio išsakytas noras sukurti visiems prieinamą automobilį.
Pirmasis „Volkswagen Beetle“, stovintis muziejuje, išsiskiria paprastumu – F.Porsche jį sukūrė taip taupiai, kad automobilyje nebuvo nė vieno elektros prietaiso. Net posūkiai buvo rodomi ne lemputėmis, o iš šonų išlendančiomis lazdelėmis, tad tokio automobilio kūrėjai išpildė esminį valdžios norą – jis kainavo kaip mažas motociklas.
„Beetle“ gamyba įsibėgėjo tiktai po karo ir jis tapo vienu iš visų laikų populiariausių automobilių pasaulyje. F.Porsche sukūrė ir nemažai karinių agregatų.
Bet „Volkswagen“ vadovu tapusiam F.Porsche darbas kainavo laisvę – inžinierius su savo žentu Antonu Piechu ir sūnumi Ferdinandu Antonu Ernstu, trumpiau žinomu kaip Ferry, pateko į kalėjimą.
Sūnus žinojo, ką daryti
Po pusmečio iš kalėjimo išleistas Ferry žinojo – kol tėvas už grotų, jis turi gelbėti šeimos verslą.
Nuo vaikystės keliavęs su tėvu į lenktynes ir vos dešimties jau vairavęs tikrus automobilius Ferry Porsche pats buvo tapęs puikiu inžinieriumi.
Kartu su seserimi Louise jis perkėlė įmonę į Austriją, ėmėsi pelningos detalių gamybos ir šeimos draugo, taip pat garsaus inžinieriaus Carlo Abartho padedamas gavo užsakymą sukurti „Formulės 1“ automobilį.
Itin lengvas, visais ratais varomas „Type 360 Cisitalia“, dabar stovintis muziejuje, buvo pirmasis automobilis, pažymėtas „Porsche“ vardu. Jis taip ir nepasirodė lenktynių trasose, bet F.Porsche uždirbo pakankamai pinigų, kad pakaktų tėvui ir sesers vyrui išlaisvinti iš kalėjimo.
Taip pat inžinierius 1948 m. iš gausybės „Beetle“ dalių sukūrė ir pirmąjį „Porsche“ serijinį modelį – lengvą dvidurį „Type 356“ su oru aušinamu varikliu gale.
Taip prasidėjo nauja „Porsche“ era. F.Porsche suderino savo aistrą automobilių sportui su tėvo pramintu inžinerinių sprendimų keliu ir pradėjo kurti kompaktiškus, lengvus ir sportiškus automobilius.
„Iš pradžių apsižvalgiau aplinkui, bet negalėjau rasti savo svajonių automobilio, todėl nutariau tokį pagaminti pats“, – tokia Ferry citata matoma ir ant muziejaus sienos.
Tuo metu vyresnysis F.Porsche iš kalėjimo sugrįžo pasiligojęs ir nebekibo į darbus.
Didžiausias jo džiaugsmas buvo matyti sėkmingai veikiančią „Volkswagen“ gamyklą ir keliais važinėjančius „Beetle“. 1950-ųjų lapkritį jis patyrė infarktą, o 1951-ųjų sausį mirė būdamas 75-erių.
Tėvui trūko kantrybė
„Volkswagen“ prašymu ir labai dosniomis sąlygomis F.Porsche 1949 m. grąžino „Porsche“ įmonę į Štutgartą.
„Porsche 356“ gamyba buvo ypač sėkminga, o F.Porsche filosofija gaminti patikimus, kokybiškus sportinius automobilius, kurie tinkami naudoti ir kasdien, pasirodė itin sėkminga visame pasaulyje.
F.Porsche pasinėrė į lenktynes. „Le Mans 24h“, „Targa Florio“, „Carrera Panamericana“, pasaulio sportinių automobilių čempionatas, „Formulė 2“, „Formulė 1“ – „Porsche“ dalyvaudavo visuose svarbiausiuose renginiuose. Lengvą, itin žemą „Porsche 550“ iki tragiškos avarijos vairavo ir kultinis aktorius Jamesas Deanas.
„Porsche“ gerbėjų būrys pradėjo sparčiai augti ir lenktynių technikos kūrimu užsiėmęs F.Porsche suprato, kad turi ką nors pasiūlyti pirkėjams, kurie nori ne vien lenktyniauti.
Erdvesnis, patogesnis „Porsche 901“ pasauliui pasirodė 1963-iųjų Frankfurto automobilių parodoje, nors likus visai nedaug laiko iki parodos mašina vis dar neturėjo kėbulo. Jo dizainą buvo sukūręs Ferry sūnus Ferdinandas Alexanderis, tačiau 28 metų vaikino, išmesto iš dizaino mokyklos kaip netalentingo, kūrinys nepatiko įmonės dizaino direktoriui Erwinui Komendai.
Galiausiai Ferry trūko kantrybė ir jis sūnaus brėžinius nunešė į skersai gatvės įsikūrusią „Reutter“ kėbulų studiją.
Itin neįprastas, išskirtinis 901 modelio dizainas parodoje nepaliko abejingų. Dėmesio sulaukė ir mašinos pavadinimas – „Peugeot“ užginčijo teisę Prancūzijoje naudoti pavadinimus su nuliu viduryje, todėl „Porsche“ grakštų kupė bemat pervadino 911.
Sukūrė 911 modelio legendą
Labai greitai 911 modelis tapo viso „Porsche“ sinonimu. Įvairiausių versijų 911 gausu ir „Porsche“ muziejuje – tai ralio, žiedinių lenktynių, policijos bei kasdieniai automobiliai ir net 911 GTI vardą gavęs lenktynių monstras, galintis teisėtai dalyvauti eisme.
Ilgą laiką „Porsche 911“ buvo iš esmės vienintelis perkamas įmonės modelis. Aštuntajame dešimtmetyje „Porsche“ pristatė ekonominius 924 ir vėliau 944 su varikliu priekyje. Jie buvo labai gerai perkami, bet nesulaukė tokio gerbėjų įvertinimo kaip 911.
Net atėjus laikui pakeisti jį nauju, „Porsche“ nebesilaikė tradicijos naujam modeliui suteikti naują pavadinimą.
Gamintojas iki pat šių laikų leidžia 911-ąjį, o 930, 964, 993, 996, 997 ir 991 liko tik kėbulų kodai, pagal kuriuos galima atskirti gamybos metus. Šįmet nuo konvejerio nuriedėjo jau milijoninis, tamsiai žalios spalvos „Porsche 911“.
Iki pat 2010-ųjų „Porsche“ per metus paprastai pagamindavo iki 100 tūkst. automobilių, o dabar metinė gamyba viršija ir 200 tūkst. modelių. Muziejuje stovi ir įmonės „duona bei druska“ – itin paklausūs visureigiai „Cayenne“ bei „Macan“, nors daugiausia lankytojų susižavėjimo vis dėlto sulaukia laikui nepavaldūs sportiniai „Porsche“.
