Už dokumentą, kuriame Europos Komisija taip pat raginama stiprinti aplinkosaugos priemones siekiant užkirsti kelią su alyvpalmių aliejaus gamyba susijusiam atogrąžų miškų naikinimu balsavo 640 Europos Parlamento narių.
Lietuvos biodegalų gamintojai prognozuoja, kad šis sprendimas gali trečdaliu išauginti jų produkcijos paklausą ir siūlo Vyriausybei jau dabar įpareigoti degalų pardavėjus nurodyti, kokie priedai naudojami jų parduodamuose degaluose.
Skaičiuojama, kad eksportui į ES skirto alyvpalmių aliejaus gamyba yra susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. Kone pusė ES importuojamo aliejaus naudojama biodegalų gamyboje.
„ES yra viena didžiausių alyvpalmių aliejaus vartotojų pasaulyje. Nors ES stengiasi būti svarbiausia veikėja jo gamybos apribojimo srityje, alyvpalmių aliejaus vis dar yra produktuose, kur jo neturėtų būti ir kur jis visiškai nereikalingas“, – teigė EP pranešimą šia tema parengusi Katerina Konečna (Čekija).
Prieš 30 metų beveik nenaudotas, šiuo metu alyvpalmių aliejus naudojamas įvairiuose produktuose, tokiuose kaip margarinas, šokolado tepiniai, traškučiai, taip pat kosmetikoje, plovimo priemonėse ir biodegaluose.
„Manau, jog Europos Parlamentas turėtų būti labai ambicingas, ir mes turėtume aiškiai pasakyti Komisijai, kad biokuro sudėtyje neturėtų būti alyvpalmių aliejaus“, – pažymėjo EP pranešėja.
Palmių aliejus yra pigiausia žaliava biodegalų gamybai todėl, nepaisant itin neigiamo jo poveikio aplinkai, net 32% Europoje sunaudojamo biodyzelino gaminama iš šios žaliavos. Skaičiuojama, kad dėl iškertamų atogrąžų miškų, kurių vietoje sodinamos alyvpalmių plantacijos, palmių aliejaus pagrindu pagaminti biodegalai gamtai daro tris kartus didesnę žalą nei degalai gauti iš naftos produktų.
„Mokslininkai ir gamtosaugininkai jau daugiau nei dešimtmetį kalba, kokias katastrofiškas pasekmes kelia palmių aliejaus bumas. Europos Parlamento sprendimas yra bene pirmasis ES žingsnis siekiant iš esmės spręsti šią problemą.
Kartu, tai gera žinia ir Lietuvos žemdirbiams bei gamintojams, nes vienintelis šiuo metu egzistuojantis transporto sektoriaus taršos problemos sprendimas yra pirmos kartos biodegalai, gaminami iš vietoje užaugintos žaliavos, pirmiausia rapsų ir javų“, – sako Lietuvos Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Lietuvos įmonės kasmet pagamina apie 140 tūkst. tonų biodegalų. Biodegalų asociacijos duomenimis, šalies gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, o jų eksporto pajamos sudaro apie 140 mln. eurų. Didžiausia Lietuvos produkcijos eksporto rinka – Skandinavijos šalys, pirmiausia Švedija.
„Palmių aliejaus draudimas biodegalų gamyboje po 2020 m. trečdaliu padidintų ES rinką mūsų gamintojų produkcijai“, – skaičiuoja M.Palijanskas.
Jis pastebi, kad iki tol, kol Europos Komisija priims galutinį sprendimą, teisę rinktis vienokį ar kitokį biokurą, turėtų būti suteikta vartotojui.
„Kiekvienas vartotojas, rinkdamasis maisto ar kosmetikos gaminius, gali laisva valia apsispręsti, ar pirkti gaminį, kuriame esama aplinkai žalą darančio palmių aliejaus. Tačiau pildamiesi kurą degalinėse, vairuotojai paprastai neturi duomenų, iš kokių žaliavų pagaminti biodegalai, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas M.Palijanskas. – Šiuo metu pagal galiojančias ES direktyvas degalų pardavėjai nėra įpareigoti nurodyti, kokie priedai naudojami biodegaluose – teisės aktai reikalauja tik žymėti, koks kiekis biopriedų sudaro degalus.
Manau, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų įvesti tokius reikalavimus, juo labiau, kad Lietuvoje prekiaujama importuotais biodegalais, kurių sudėtyje yra palmių aliejų“.
