Ir, jei padangos jau „prie ribos“ (t. y. protektoriaus gylis 2 mm), geriau pirkti naujas, LRT radijui sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Be to, pabrėžia jis, žavėtis aukštu greičio indeksu neverta, nes tokios padangos Lietuvos sąlygomis dažnai beviltiškos.
O restauruotos padangos pasižymi prastais stabdymo rodikliais, dažnai jų negalima net subalansuoti.
– Kelių policijos vadovas Vytautas Grašys sakė, kad vairuotojai atsakingiau žiūri į kelių eismo taisykles, žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose kasmet mažėja. Kas lėmė, kad Lietuvoje situacija gerėja, nors automobilių ir jaunų vairuotojų kasmet vis daugiau?
– Kelių policijos vadovas pastebėjo visiškai teisingai – situacija gerėja. Noriu priminti, kad 1991 m. Lietuvos keliuose žuvo net 1 163 žmonės. Atrodo, sunkiai suvokiamas skaičius. Vėliau žuvo 760, pernai – 188 žmonės.
Bet, norint pakeisti situaciją, turi būti dirbama kiekvieną dieną: tvarkoma kelių infrastruktūra, teisinė bazė, vykdoma kontrolė keliuose. Norint išugdyti atsakingą eismo dalyvį – tiek vairuotoją, tiek pėsčiąjį, tiek dviratininką, – reikia nemažų pastangų.
Manau, kad pakankamai daug dėmesio skiriama saugaus eismo sričiai, skiriamas finansavimas. Be abejo, keičiasi ir patys vairuotojai, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Sutikite, kad per pastaruosius metus vairuotojai gerokai dažniau sustoja ir prie perėjų. Be to, didėja nepakantumas neblaiviems vairuotojams.
– Kokia situacija kalbant apie neblaivius vairuotojus?
– Neblaivių vairuotojų sukeliamų įvykių per pastaruosius penkerius metus sumažėjo keturis kartus. Tai didžiulis sumažėjimas. Jų mažiau, nes kiekvieną savaitgalį vyksta policijos reidai ir tikrinamas vairuotojų blaivumas. Taip pat labai išaugo nepakantumas tokiems vairuotojams.
– Kokie kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai laukia nuo balandžio?
– Pirmiausia priminsiu, kad nuo balandžio 1 d. vairuotojai jau turėtų keisti padangas. Paskutinis terminas, iki kada galima važiuoti su dygliuotomis, yra balandžio 10 d.
Važinėti su žieminėmis padangomis galima ir vasarą, bet specialistai tikrai to nerekomenduoja, nes, ypač jei padanga yra minkšto mišinio, pailgėja stabdymo kelias. Taigi su žieminėmis padangomis dar galima pavažinėti gegužės mėnesį, bet tikrai ne birželį, liepą, rugpjūtį – tada su tokiomis padangomis netgi pavojinga.
– Kai kurie vairuotojai svarsto, ar jiems jau reikia naujų padangų. Ką patartumėte?
– Visada reikia žiūrėti, koks padangų protektoriaus gylis. Jei gylis – 2 mm, rekomenduočiau pasikeisti. Nesvarbu, kad yra minimalūs reikalavimai, – jeigu jau padanga „prie ribos“, tikrai vertėtų pasikeisti.
Taip pat svarbu padangos greičio indeksas. Lietuviai dažnai žavisi aukštais greičių indeksais – „štai, su savo padangomis galiu važiuoti net 300 km/h“. Bet, kai kelio danga šlapia arba yra purvas, tokia padanga Lietuvos sąlygomis dažnai būna net ir beviltiška. Taigi vairuotojai, pirkdami padangas, turėtų atkreipti dėmesį ir į jų savybes esant šlapiai kelio dangai.
– Kiek padangų kokybę atspindi kaina? Ar Kinijoje pagamintos nebrangios, nežinomos firmos padangos – prastos?
– Padanga yra ta automobilio dalis, kuri jungia automobilį ir kelią. Jei padangos bus prastos, automobilio stabdymo ir stabilumo savybės gali gerokai pablogėti. Nesakyčiau, kad kiniškos padangos prastos – jei padanga nauja, sertifikuota, tikėtina, kad ji bus pakankamai gera.
Bet restauruotos padangos pasižymi tikrai prastais stabdymo rodikliais, jų net subalansuoti negali. Tai reikėtų žiūrėti į kelis veiksnius: padangos klasę, parametrus, amžių, sertifikatą. Pavyzdžiui, naujos padangos žymimos nuo A iki E pagal stabilumą (t. y. stabdymas, kai šlapia, ir stabdymas sausame kelyje).
– „Ryto garsų“ klausytojas teiraujasi, kodėl uždrausti vaizdo registratoriai?
– Vaizdo registratoriai tikrai legalūs. Jie draudžiami kai kuriose kitose šalyse. Lietuvoje juos galima naudoti, tik yra apribojimų – įrašų negalima platinti socialiniuose tinkluose. Bet juos galima persiųsti policijai.
– Kelių policijos vadovas V. Grašys sakė, kad praėjusiais metais vien stacionarūs greičio matuokliai užfiksavo apie 200 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Taigi – apie 550 kasdien.
– Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose atsiras sektoriniai greičio matuokliai, kai kuriuose ruožuose jie jau įrengiami. Tokių ruožų bus 50 ar net daugiau.
– Dažnas pažeidimas – ištisinės juostos kirtimas. Kas tai pamatys ir kokios baudos?
– Bet kuris vairuotojas gali užfiksuoti šį pažeidimą vaizdo registratoriumi ir pateikti policijos pareigūnams (t. y. persiųsti tą vaizdo įrašą). Už tokį pažeidimą numatyta atimti teises 3–6 mėn. ir 170–230 eurų bauda. Šis pakeitimas įsigaliojo nuo šių metų pradžios.
Taip pat reikėtų priminti, kad numatyta baudžiamoji atsakomybė girtiems vairuotojams kai viršijama 1,5 promilės riba.
