Netgi yra manančių, kad variklio šildymas gali atnešti žalos. O kaip yra iš tiesų?
„Žydriaus motorai“ variklių dirbtuvių savininkas Žydrūnas Janušauskas patikino, kad žiemą variklį pašildyti būtina, tačiau pažymėjo, kad tai taip pat reikia mokėti daryti.
„Bet kuriuo metų laiku variklį privaloma pašildyti bent jau iki pusės darbinės temperatūros normos, t.y. 40-50 laipsnių.
Kitu atveju, tai vis tiek darysite važiuodami, o tai padidins degalų sąnaudas“, – komentavo patyręs mechanikas.
Kaip pašildyti tinkamai?
Jis paaiškino, kad šaltas variklis dirba riebesniu mišiniu, o šylant jis palaipsniui liesėja. Taip pat, anot meistro, motoro pašildymas yra gyvybiškai svarbus tiems, kurie naudoja pusiau sintetinę alyvą.
Ž. Janušauskas akcentavo, kad be variklio šildymo apsieiti gali tik visiškai sintetinę alyvą savo varikliuose naudojantys vairuotojai.
Tokių tepalų specifikacija yra 0W40 arba 0W50, tačiau retas lietuvis tokį pila.
„Kiti gaminiai yra paprasta bazinė alyva su sintetiniais priedais, todėl ji vis tiek stingsta, o tuomet pablogėja tepimo savybės. Taigi variklį vis tiek reikia šildyti“, – dėstė meistras.
Šaltam varikliui dirbant riebesniu mišiniu jis gerai nesudega, o leidžiantis stūmokliams žiedai nugrando jį į tepalą. Natūralu, kad pastarojo savybės dėl to taip pat suprastėja.
Meistras atkreipė dėmesį, kad pirmas tris-keturias minutes varikliui reikia leisti padirbti laisvais sūkiais. Vėliau galima šiek tiek spustelėti akceleratorių, tačiau vis tiek nereikėtų viršyti 2000 aps./min.
„Galinguose modeliuose netgi yra tokia programa, kuri neleidžia pasirinkti sportinio režimo tol, kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros“, – pastebėjo Ž. Janušauskas.
Turbinoms – ypatingas dėmesys
Varikliai efektyviausiai veikia darbinės temperatūros diapazone, kuris skirtingiems modeliams siekia nuo 86 iki 96 laipsnių pagal Celsijų.
Skirtingų lydinių detalės prie tam tikrų temperatūrų išsiplečia nevienodai, o ties maždaug 90 laipsnių šilumos veikiami mazgai įgauna gamintojo numatytas technines savybes.
Vairuotojai, kurių automobiliuose sumontuoti dyzeliniais ar benzininiai varikliais su turbokompresoriais taip pat turėtų prisiminti, kad alyva naudojama ir turbinos ašies tepimui.
Prastas tepimas esant 80000 aps./min. ir didesniems sūkiams gali lemti rimtą dėvėjimąsi.
Po intensyvesnio ar ilgesnio važiavimo taip pat nepatariama iškart gesinti variklio, kuriame sumontuota turbina.
Karštos jos detalės suskaido alyvą į atskiras frakcijas ir vėl užvedus variklį, ašies tepimas gali būti labai prastas.
Dujų įrangą turinčių automobilių savininkai dažniausiai neturi kito pasirinkimo. Jie yra priversti pašildyti variklius, nes sistema iš benzino į dujas persijungia tik pasiekus rekomenduojamą temperatūrą.
Ž. Janušauskas pastebėjo, kad pakenkti varikliui jį šildant galima tik pernelyg skubant. Todėl negalima skubėti kelti sūkių.
„Sustingęs tepalas pramuša filtro tarpines. Jei filtras kasetinis, tuomet prasiveria redukcinis vožtuvas ir nevalytas tepalas patenka į sistemą.
Įsivaizduokite – su deginiais, metalo dalelėmis – tiesiai variklio tepimui“, – komentavo pašnekovas.
Skirtingos degalų sąnaudos
Taip nutinka todėl, kad per filtrą sustingęs tepalas teka per lėtai. O kai srautas yra per mažas, atsidarę redukciniai vožtuvai į magistralinius tepimo takus patiekia nefiltruotą alyvą, kuri galiausiai patenka į variklį.
Skeptiškai į variklių šildymą žiūrinčių vairuotojų argumentas esą taip jie be reikalo naudoja degalus, anot meistro, yra nelogiškas.
„Dyzelinis variklis šildomas laisvais sūkiais kad ir 15 minučių sunaudos 200 gramų degalų, o važiuojant šaltas ir su apkrova – bent dvigubai daugiau“, – pažymėjo Ž. Janušauskas.
Gaudamas krūvį šaltas variklis dirba panašiai kaip ir avariniu režimu – šiek tiek paankstinamas degimas, tiekiama daugiau degalų.
Todėl meistras patarė vairuotojams skirti pašildymui penkias minutes, per kurias dauguma motorų spėja pasiekti rekomenduojamą pusės darbinės temperatūros vertę – 45 laipsnius.
