„Žydriaus motorai“ dirbtuvių savininkas Žydrūnas Janušauskas pasakojo apie atvejį, kai iš remontuojamo variklio termostato teko gramdyti druskos kristalus. Neišvalius jie sugadintų šios svarbios detalės sandarinimo riebokšlį.
Neturi svarbių savybių
Meistras taip pat atkreipė dėmesį, kad prasto kokybės aušinimo skystis neturi tepamųjų savybių. Dėl to kenčia vandens siurblys, kadangi dyla jo sandarinimo tarpinė.
Vairuotojams verta prisiminti, kad pigiausias aušinimo skystis užverda esant žemesnei temperatūrai. Jei variklis pradės kaisti dėl to kilęs slėgis sukels įtampą visose sistemos žarnose.
Itin svarbios yra ir antikorozinės aušinimo skysčio savybės. Druskos tirpalai gali pradėti ėsdinti aliuminio detales. Ž. Janušauskas pastebėjo, kad jei jau korozijos židinys atsiranda, galiausiai tai baigiasi skyle sistemoje.
„Druskų tirpalo turintis aušinimo skystis taip pat ėda aliuminio ir gumos detales visur, kur tik patenka nors šiek tiek oro. Jei cirkuliacijos metu jo atsiranda, tos vietos tuojau pat oksiduojasi“, – kalbėjo meistras.
Korozijos metu susidarančios nuosėdos visur kaupiasi, todėl gali užkimšti mažesnius aušinimo kanalus. Anot meistro, dažnas atvejis, kai pažeidžiami radiatoriaus guminiais tarpikliai.
„Kur tik aušinimo žarnos jungiamos su skirstytuvais arba su bloku prasiskverbusi oksidacija ima jas plėsti. Būna atvejų, kai trūksta užveržimai arba prakiūra pačios žarnos“, – dėstė Ž. Janušauskas.
Meistras pažymėjo, kad tokios druskos veikia labai agresyviai.
Naudoja nuodingas medžiagas
Kaip paaiškino kompanijos „Lesta“ mokslinių tyrimų ir produktų kūrimo vadovė Živilė Dumčiuvienė, pigiausi aušinimo skysčiai dažnai būna pagaminti ne tik druskos tirpalų pagrindu, bet ir iš metilo alkoholio, o tai nuodinga ir degi medžiaga.
Kitais atvejais naudojamas glicerinas. Taip pat tokiuose aušinimo skysčiuose dažnai nėra jokių antikorozinių ir kitų priedų, kurie tokiam gaminiui yra privalomi.
Specialistė patvirtino, kad druskos pagrindu gaminami aušinimo skysčiai leidžia pasiekti iki minus 28 laipsnių pagal Celsijų užšalimo temperatūrą, tačiau skatina metalų koroziją ir nuosėdų susidarymą sistemoje.
Visgi ji patikino, kad tokių tokių aušinimo skysčių niekas nebegamina.
Dar įdomesnis atvejis yra aušinimo skysčiai, kurių sudėtyje yra metanolio. Ši medžiaga gali lengvai užsiliepsnoti, taip pat lengvai garuoja. Ji sumažina užšalimo temperatūrą, tačiau dėl garavimo aušinimo skysčio kiekis sistemos nuolatos mažėja.
Ž. Dumčiuvienė pažymėjo, kad toks skystis taip pat skatina koroziją, o ypač – aliuminio. Pagal dabartinius Europos Sąjungos reikalavimus, metilo alkoholio kiekis aušinimo skystyje negali viršyti trijų procentų. Didesnė koncentracija gal kelti pavojų žmogaus sveikatai.
Pašnekovė pastebėjo, kad dažniausiai pigūs aušinimo skysčiai pagaminti glicerino pagrindu. Skirtumas toks, kad vieni gamintojai dar įdeda antikorozinių priedų, o kiti net nesivargina.
„Paskutinis tikrintas pigiausias Lietuvos gamintojo produktas buvo žaliai nudažytas glicerino ir vandens mišinys. Šiaip tokio gaminio tikrai negalima vadinti aušinimo skysčiu“, – komentavo ji
Patiems skiesti nepataria
Specialistė paaiškino, kad glicerinas yra labai klampus, o su juo pagaminti aušinimo skysčiai jau prie minus 15 laipsnių yra net šeši kartus tirštesnis nei tradicinis kokybiškas bet kurio gamintojo produktas.
„Aušinimo skystis turi pernešti variklio sukurtą šilumos perteklių, bet jei jis sunkiai cirkuliuoja, tai gresia perkaitimu – stūmoklių, cilindrų bloko ir variklio galvutės paviršių deformacija“, – niūriausią scenarijų piešė Ž. Dumčiuvienė.
Anot jos, rinkoje yra daug „valyto“ glicerino, kuris lieka po biodyzelino gamybos. Nuo jo išvalymo priklauso ir kainą, tad dažnai į pigiausius aušinimo skysčius dedamas ne idealios kokybės glicerinas.
„Jis turi labai daug priemaišų, kurios ne tik putoja, nesimaišo su vandeniu, bet ir gali paskatinti koroziją“, – kalbėjo pašnekovė.
Specialistė rekomenduoja pirkti jau paruoštą produktą, o ne patiems užsiimti maišymu. Taip yra todėl, kad aušinimo skysčio gamyboje naudojamam vandeniui keliami specialūs reikalavimai.
Jei produktas bus pagamintas su vadinamuoju „kietu“ vandeniu, sistemoje gali susidaryti kalkės, o priedai, kurie turėtų sustabdyti koroziją, praras savo savybes.
Ž. Dumčiuvienės teigimu, didžiausi nuostoliai naudojant nekokybišką aušinimo skystį būtų ne nuosėdų valymas iš sistemos, o be apsaugos nuo korozijos sugedusių radiatorių ir vandens pompų keitimas.
Viena klaida – brangus remontas
Variklių meistro Ž. Janušausko skaičiavimais radiatoriaus keitimas populiariems šalyje modeliams kainuotų nuo 70 iki 300 eurų, už naują vandens pompą kartu su mechanikos darbu tektų sumokėti nuo 50 iki 200 eurų.
O jei perkais variklis – nuostoliai neišvengiamai bus dar didesni. Priklausomai nuo nuostolių remontas gali palengvinti piniginę nuo 200 iki 600 eurų.
Vairuotojams, kurie nenori turėti problemų specialistė patarė vengti pigiausių gaminių. Anot jos, jų pirkimas – tai dalyvavimas loterijoje. Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad skysčio spalva nieko neparodo.
„Jei tas pats gamintojas turi keleto skirtingų spalvų tokia pat etikete pažymėtų aušinimo skysčio bakelių, tai rodo kad jo tikslas – paskatinti klientą rinktis tik pagal spalvą“, – konstatavo Ž. Dumčiuvienė.
Jis taip pat priminė, kad aušinimo skysčiai turi savo galiojimo laiką. Žalio G11 skysčio eksploatavimo laikas yra dveji metai, o G12, G12++ ir G13- savo savybių nepraras ir penkerius metus.
Apie šaltąjį sezoną galvojantys vairuotojai taip pat turėtų nepamiršti, kad jei aušinimo skysčio užšalimo temperatūra bus aukštesnė nei aplinkos, jo sudėtyje esantis vanduo šaldamas išsiplės, o tai gali pažeisti aušinimo sistemos dalis.
Tuo metu vasaros sezoną aktyviau pasireiškia korozija ir gali greičiau perkaisti variklis.
Kaip ir išplauti sistemą?
Tiems, kurie nekokybiško skysčio užpylė per klaidą, ar įsigijo neprižiūrėtą automobilį Ž. Janušauskas patarė praplauti aušinimo sistemą.
Paprasčiausias būdas tai padaryti – išleidus seną skystį pripildyti sistemą distiliuotu vandeniu ir leisti varikliui šiek tiek padirbėti. Jei yra galimybė, galite išimti termostatą tam, kad cirkuliacija vyktų greičiau.
Galiausiai dar esant karštam varikliui galima išleisti supiltą vandenį ir pripilti gero aušinimo skysčio.
Taip pat negalima pernelyg skiesti aušinimo skysčio, o net ir laikantis nurodytų proporcijų privalu patartina naudoti tik distiliuotą vandenį. Nesilaikant šių reikalavimų gresia rimtos problemos.
„Būna netgi taip, kad pradeda smarkiai kaisti variklis, nors iš pažiūros visa aušinimo sistema yra tvarkinga. Tačiau radiatoriuje susikaupę kalkės neleidžia skysčiui pakankamai atvėsti ir išeina tarsi cirkuliacija mažajame rate“, – aiškino meistras.
Tuomet reikia plauti radiatorių su specialia chemija, tačiau kanalai vis tiek gali likti užakę. Tokiu atveju beliks tik keisti radiatorių.
