Geriausias indikatorius šiuo atveju yra aušinimo skysčio temperatūros daviklio rodmenys. Kai kurie automobiliai turi prietaisus, rodančius tepalo temperatūrą bei jo slėgį, tačiau serijinės gamybos modeliuose tai nėra dažnas atvejis.
Vidutiniam vairuotojui užtenka ir aušinimo skysčio temperatūros indikatoriaus, tačiau tam, kad išvengtumėte variklio perkaitimo ir potencialiai labai brangaus jo remonto, reikia retkarčiais užmesti akį į prietaisų skydelį.
Perkaista labai greitai
Dirbtuvių „Žydriaus motorai“ įkūrėjas Žydrūnas Janušauskas pažymėjo, kad lauke tvyrant karščiui prastai aušinamas variklis gali perkaisti per 10–15 minučių.
Vairuotojams, kurie pastebėjo, kad aušinimo skysčio temperatūra artėja prie pavojingos ribos, tačiau padarė tai kiek per vėlai jis patarė prieš visiškai sustojant dar kiek įmanoma ir saugu pariedėti.
Anot meistro, tokiu būdu oro srautas dar spės atvėsinti radiatorių. Taip jis gauna natūralų aušinimą.
Ž. Janušauskas pastebėjo, kad daugeliu atvejų vasarą motorai perkaista neįsijungus radiatorius papildomai aušinantiems elektriniams ventiliatoriams. Greitai sustojus tokiu atveju skysčio temperatūros pakilimas iš variklio persiduos į radiatorių ir šiam prasidės virimas.
„Dėl neveikiančio ventiliatoriaus vasarą kyla daugiausia problemų. Ir ne tik riedant eismo spūstyje, bet ir važiuojant miške ar kaimo keliu. Ten kur greitis bus nedidelis“, – sakė meistras.
Neatsitiktinai vasarines eismo spūstis lydi pakelėje sustoję pavieniai automobiliai su pakeltais variklio dangčiais. Lėtai važiuojant žema pavara radiatorius negauna pakankamai vėsaus oro, todėl jei ventiliatorius streikuoja, problemos neišvengiamos.
Skirtinga darbinė temperatūra
Meistras stebėjosi, kad kai kurie nauji automobiliai jau neturi aušinimo skysčio temperatūros daviklio skalės. Vietoje jos kartais montuojamos lemputės, kurios dega žalia arba raudona spalva.
Kaip pavyzdį Ž. Janušauskas įvardino „Toyota Corolla Verso“ modelį, kurio vienas iš bjauriausių gedimų – perkaitintos variklių galvutės.
„Perkaitinimo išvengti galima, bet tai žvalgykis dabar į tą lemputę, kuri vasaros dieną apskritai yra sunkiai įžiūrima. Taip ir avariją galima padaryt galima“, – piktinosi pašnekovas.
Darbinė benzininio variklio aušinimo skysčio temperatūra yra 92 laipsniai pagal Celsijų, o dyzeliniams modeliams ji yra dešimčia laipsnių žemesnė. Tačiau reikia turėti omenyje, kad motorams, kurių suspaudimo laipsnis yra aukštas ji gali būti šiek tiek didesnė.
Mėgstantiems važiuoti dinamiškiau jis rekomendavo montuoti negamyklinius aušinimo skysčio temperatūros daviklius, kurie ventiliatorių įjungtų šiek tiek anksčiau. Taip pat įmanomas ir atskiro jį aktyvuojančio mygtuko įrengimas.
Ar galima važiuoti toliau?
Įdėmiau sekti variklio būklę leidžia tepalo temperatūros davikliai. Įprastas variantas yra ir prie daviklio jungiamas garsinis signalas, kuris praneša vairuotojui apie pasiektą tam tikrą ribą.
„Tuomet pradėjus kaisti varikliui vairuotojas išgirsta garsinį signalą, jam nebereikia žvalgytis į prietaisų skydą“, – pastebėjo Ž. Janušauskas.
Jei pastebėjote, kad variklis ima kaisti, tačiau taip jau susiklostė aplinkybės, kad privalote tęsti kelionę, galimi du būdai, kaip tai padaryti. Pats paprasčiausias – sekti, kada temperatūra pasiekia maksimalią ribą, tuomet sustoti ir laukti kol ji nukris iki 50 laipsnių ar žemiau.
Jei automobilis neturi aušinimo skysčio temperatūros daviklio, perkaitimą galima nustatyti pagal slėgio padidėjimą. Jis geriausiai juntamas patikrinus link radiatoriaus vedančias žarnas – jos bus sukietėję.
Kitas dažnai taikomas metodas – atsidaryti langus ir maksimaliu pajėgumu įjungti salono šildymą. Salone bus tikra pirtis, tačiau bus aušinamas variklis.
Ž. Janušauskas primena vairuotojams, kad sustojus su užkaitusiu varikliu jokiu būdu negalima atidarinėti radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio kamščio. Vienas neapgalvotas judesys gresia skausmingu odos apšutinimu.
Brangus variklio remontas
Atsukti radiatoriaus dangtį galima tik tuomet, kai aušinimo skystis natūraliai atvėsta. Meistras tai pat patarė vairuotojams neskubėti pilti vandens, ypatingai, jei jis šaltas. Dėl temperatūrų skirtumo variklio galvutė gali būti smarkiai deformuota.
„Reikia palaukti, kol aušinimo skystis atvės. Skubiais atvejais galima mažais kiekiais pilti neužgesinus variklio. Dėl cirkuliacijos temperatūrų skirtumas greičiau išsilygins“, – patarė pašnekovas.
Kalbintas meistras atkreipė dėmesį, kad skirtingų motorų atsparumas pernelyg aukštai temperatūrai yra nevienodas. Ilga šešių cilindrų BMW jėgainės galvutė įprastai deformuojasi smarkiau nei mažesnių keturcilindrių agregatų.
O variklio perkaitinimas gresia brangiu remontu. Pramuštas tarpiklis automatiškai reiškia galvutės šlifavimą, todėl keturių cilindrų motorui tai kainuotų maždaug 400 eurų, o šešių – 600 eurų.
„Kai su slėgiu per išsiplėtimo bakelį lauk išvaromas visas aušinimo skystis, pigesnio automobilio variklio net neapsimoka remontuoti.
Užvelkami žiedai, apgadinami stūmokliai, atsiranda barškėjimas. Reikia perrinkti variklį“, – baisiausią galimą scenarijų įvardijo meistras.
