Šias kameras perkančios Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis pabrėžė, kad pirkinį vadinti vidutinio greičio matuokliais nėra tikslu, nes kameros atliks gerokai daugiau funkcijų.
„Mes perkame automobilių numeriams atpažinti skirtas vaizdo kameras. Norime, kad jos gebėtų tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu užfiksuoti pravažiuojančius automobilius ir jų numerius“, – sakė jis.
Išsigando sekimo
Sužinoję, kad vaizdo kameros fiksuos visų automobilių valstybinius numerius, vairuotojai sunerimo, jog gali būti sekami.
Bet Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas užtikrino, kad baimintis nėra priežasčių.
„Yra du skirtingi dalykai. Vienas – dabar egzistuojanti (eismo srautų stebėjimo. – Red.) sistema, dėl kurios sutarėme su Kelių direkcija, kad ten asmens duomenys nenaudojami, todėl sistemai egzistuojant problemų nekyla.
Dabar jie kalba apie naują sistemą, kuri kol kas nėra įdiegta. Buvome susitikę, jau dvejus metus apie tai kalbame – tai nebus vien tik vidutinio greičio matuokliai, yra daug kitokių dalykų. Iškilo nemažai klausimų, kas bus duomenų valdytojas, kam bus teikiami duomenys – visa tai turi būti įteisinta“, – aiškino jis.
Prieš įjungiant naująją pažeidimų fiksavimo sistemą, turės būti pateikti ir patvirtinti jos nuostatai.
D.Miškinis užtikrino, kad Kelių direkcija duomenų apie vairuotojus nekaups – visi užfiksuoti pažeidimai keliaus tiesiai į policijos informacinę sistemą.
„Baudimo funkcijos Kelių direkcija neturi, taigi mums nėra tikslo jų turėti. Mūsų tikslas – kad būtų sumokėtas kelių naudotojų mokestis ir kad vairuotojai važiuotų pagal kelių eismo taisykles“, – tvirtino pašnekovas.
Stebės nemažai pažeidimų
Naujuosius greičio matuoklius vairuotojai jau spėjo praminti neišvengiamaisiais. Toks vardas turi pagrindą. Matuojant vidutinį greitį viename ruože įrengiami du radarai – vienas registruoja automobilio įvažiavimą, kitas – išvažiavimą ir kompiuteriu apskaičiuojama, ar vidutinis automobilio greitis neviršijo leistino, tad greičio mėgėjai nebeišsisuks tiesiog pristabdę prieš „inkilą“.
Be to, naujosios kameros fiksuos ir kitus pažeidimus.
„Kamerų paskirtis gali būti ne viena. Jos galėtų fiksuoti automobilius, kurie yra paieškomi, vogti, pasibaigusi techninė apžiūra, taip pat pagal numerį galima nustatyti ar vairuotojas apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Taip pat galima nustatyti ir vidutinį važiavimo greitį tam tikrose atkarpose“, – sakė D.Miškinis.
Jis minėjo, kad LAKD artimiausiu metu ruošiasi įdiegti elektroninę kelių naudotojų vinjetę komerciniam transportui, tad kameromis taip pat bus tikrinama ar už automobilį sumokėtas kelių mokestis.
Kamerų galimybės – be kompromisų
LAKD perkamos kameros eismą turės stebėti bet kokiomis oro sąlygomis ir bet kokiu paros metu, o jų darbas privalės būti atsparus bet kokiems trikdžiams.
Visi kamerų užfiksuoti duomenys turės būti siunčiami interneto arba mobiliuoju ryšiu į Policijos departamento automobilių valstybinių registracijos numerių atpažinimo sistemos duomenų bazę.
Kartu su kameromis bus įrengiami ir infraraudonųjų spindulių žibintai numerių atpažinimui ir dieną, ir naktį. Šių prožektorių šviesa žmogaus akims bus nematoma.
Ant naujai įrengiamų laikiklių kameros bus tvirtinamos 5,9 m aukštyje, o ant esamų – ne žemiau, nei 5 m, taigi vandalams nebus lengvai pasiekiamos.
Jei kamerą bus bandoma suniokoti, prietaisas automatiškai išsiųs pranešimą, kad yra puolamas.
Perkamos kameros turės būti dvigubos – viena kamera turės fiksuoti juodai-baltą valstybinio numerio vaizdą, o kita – spalvotą bendro vaizdo nuotrauką. Jos fiksuos automobilius, esančius ne mažiau 15–30 metrų atstumu.
Šios kameros veiks ir iš transporto priemonių priekio, ir iš nugaros. Viena kamera vienu metu apžvelgs ne mažiau nei dvi eismo juostas, net jei eismas jose vyks priešingomis kryptimis.
Be to, kameros turės atpažinti ne tik Lietuvos, bet ir visų Europos Sąjungos šalių, Norvegijos, Šveicarijos, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos transporto priemonių valstybinius registracijos numerius. Programinė įranga turės gebėti iš karto suprasti, kokios valstybės numerį užfiksavo.
Vietos jau parinktos
100 kamerų bus įrengtos penkiasdešimtyje vietų – po dvi kameras vienai kelio sekcijai. Preliminarias vietas, kur stovės naujieji radarai, LAKD jau yra parinkusi.
„Bandome analizuoti, kurios vietos yra pavojingos, avaringos. Pasitelkėme mokslininkus iš Kelių transporto tyrimų instituto, jie analizavo, kur yra pavojingos atkarpos, ten ir planuojame rengti.
Tikrai nerengsime kamerų, kur yra aukščiausios kategorijos Lietuvos kelių tinklas, kur galima saugiai važiuoti ir 110–130 km/val. greičiu. Imsime tas vietas, kuriose dažniausiai įvyksta eismo įvykiai, ir prevenciškai užbėgsime eismo įvykiams už akių“, – aiškino D.Miškinis.
Daugiausia sekcijų, net 18 suplanuota „Via Baltica“ kelyje – dvi nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno, net aštuonios atkarpoje iki Panevėžio, dar dvi Panevėžio aplinkkelyje ir šešios nuo Panevėžio iki sienos su Latvija.
Itin atidžiai bus stebimas ir maršrutas nuo Panevėžio iki pajūrio. Kelyje Panevėžys-Šiauliai atsikras keturi sekcijiniai matuokliai, Šiaulių aplinkkelyje – du, o dar šeši – kelyje Šiauliai–Palanga.
Nemažai dėmesio bus skirta ir Vilniaus bei Marijampolės apylinkėms. Tačiau magistralėse Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys neplanuojama statyti nė vieno vidutinio greičio matuoklio.
„Žmonės žinodami, kad atskirose atkarpose pažeidimai gali būti užfiksuoti, tiesiog atsakingiau pradės vairuoti ir elgtis keliuose, todėl tikėtina, kad bus mažiau eismo įvykių ir avarijų bei žuvusiųjų keliuose tik mažės“, – vylėsi jis.
sekcijiniai greičio matuokliairadaraiLietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD)
Rodyti daugiau žymių
