Ne paslaptis, jog tiek perkant komercinį automobilį, tiek konkurso vertinimo komisijai ieškant geriausiojo vienas svarbiausiųjų kriterijų – krovinio pervežimo kaštai arba degalų sąnaudos.
Nors žiniasklaidoje gausu patarimų, kaip pasirinkus vieną ar kitą dietą galima pasiekti gerų rezultatų, rekomendacijų automobilininkams kokių gudrybių griebtis siekiant sutaupyti degalų – nepalyginamai mažiau.
Gera žinia ta, kad tiek automobilių gamintojai ir naftos perdirbėjai vieni kitiems neprieštarauja.
„Naudojant netinkamus ar nekokybiškus degalus gerokai sutrumpėja variklio tarnavimo laikas, – sakė „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys. – Problemų gali sukelti visi, standarto neatitinkantys degalų parametrai.
Tai viena priežasčių, kodėl egzistuoja standartai ir kodėl reikalavimai kokybei nuolat griežtinami. Varikliai tampa vis sudėtingesni, o reikalavimai teršalų emisijai vis kyla“.
Pasak pašnekovo, didžiausių rūpesčių kelia degalų priemaišos ir netinkamas tepimas. Šie dalykai, ypač aukšto slėgimo dyzeliniuose varikliuose, gali sugadinti visą sistemą.
Blogos kokybės degaluose paprastai būna komponentų, kurie patekę į variklio degimo kamerą, joje padidina suodžių ir kitų nuosėdų atsiradimo tikimybę.
Užvedimo momentu jos mažina dyzelino įpurškimo srautą ir padidina variklio detonaciją.
Susidarę suodžiai gali patekti ir į variklio alyvą, blogiausiu atveju – į degimo kamerą. Jei taip nutinka, priemaišos gali „surakinti“ stūmoklių žiedus ir sukelti sunkų mechaninį variklio pažeidimą. Liaudiškai tariant, motoras „užkala“.
Variklio valdymo sistemai gali problemų gali sukelti ir žemesnio oktaninio ar cetaninio skaičiaus degalai.
A. Miežiui uždavėme dar keletą automobilių entuziastus dominančių klausimų.
– Ar naudojant kokybiškus degalus, galima prailginti variklio resursą ir pagerinti darbo parametrus?
– Aišku, kad maitinamas aukštos kokybės degalais variklis dirbs ilgiau ir geriau, be kapitalinio remonto bus galima įveikti kur kas didesnį atstumą.
Galbūt tą sunku pastebėti bei įvertinti kasdien, nes daugelis problemų, kurias sukelia degalų kokybė, pradeda erzinti, trukdyti suplanuotas keliones ir reikalauti papildomų investicijų nuvažiavus daugiau kilometrų.
Kita vertus, tikėtis, kad nuo ilgalaikio prasto dyzelino ar benzino naudojimo „miręs“ automobilio variklis atsigaus gavęs porciją gerų degalų, irgi nerealu.
-Kokius degalų evoliucionavimo etapus išskirtumėte kaip pačius svarbiausius? Kokia yra pagrindinė šių procesų varomoji jėga ir kur link judama?
– Tik suradus naftą Teksase ir išvysčius naftos perdirbimo procesą, o ypač įvedus naftos krekingo technologiją, degalai paplito po visą pasaulį.
Po to vienas svarbesnių etapų – bešvinis benzinas, degalai savo sudėtyje neturintys sieros, o taip pat degalai su biopriedais.
Pagrindiniai veiksniai, vertę mokslininkus ir inžinierius darbuotis laboratorijose tobulinant degalų sudėtį bei gamybos technologinius procesus, visada buvo kaina ir nuolat griežtėjantys gamtosauginiai reikalavimai.
Labai aktualus klausimas dabar bei netolimoje ateityje – biodegalai. Kaip galima reikšmingiau sumažinti degalų CO2 emisijas? Greičiausias būdas – degalai iš atsinaujinančių šaltinių.
Biodegalai, pavyzdžiui etanolis, skiriasi nuo standartinių ir tai yra iššūkis tiek variklių technologijos, tiek teisiniu požiūriu. Didelis klausimas ar tie atsinaujinantys degalai yra iš tikrųjų atsinaujinantys?
Todėl labai svarbi skirtingų degalų iš skirtingų žaliavų viso perdirbimo ciklo analizė, neužmirštant žemės panaudojimo bei visuomenės klausimų.
