Nuo pirmųjų metrų su šiuo gigantišku šaldytuvu ant ratų supranti, kad elektromobilio vairavimas kiekvieną kartą yra nauja patirtis ir savotiška pramoga. Panašiai, kaip naują ir labai įdomų žaislą gavusiam vaikui.
Nė kiek neperdėčiau pasakydamas, kad elektrinio furgono vairavimas kasdieninėmis sąlygomis suteikia daugiau įspūdžių ir gerų emocijų nei brangaus sportinio automobilio.
Nesupraskite manęs klaidingai, naują 3 serijos BMW aš mėgstu ne mažiau už bet kurį ratuotos technikos entuziastą.
Toks automobilis tave gali visiškai užvaldyti, tačiau tam reikia išvažiuoti už miesto, rasti vingiuotą kelią, o dar geriau – uždarą lenktynių trasą. Tik tada bus galima pasiimti viską, ką sportiškas modelis gali duoti ir netapti begalviu kelių chuliganu.
Tuo metu elektromobilio vairavimas yra visiškai civilizuotai teigiama patirtis, kurią įvertins ne tik automobilių, bet ir šiuolaikinių technologijų entuziastai.
O ir viršyti greičio visiškai nėra jokio noro. Riedėti 60 km/val. pirma juosta vairuojant elektromobilį atrodo pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Joks vidaus degimo varikliu varomas modelis nesuteikia tokios ramybės.
Iš dalies polinkį važiuoti „meditaciniu“ režimu lemia sąmonėje kirbanti mintis apie tai, kad įsismaginus spausti akceleratorių pastebimai sumažės maksimalus veikimo nuotolis. Tačiau tai tikrai ne vienintelė priežastis.
Net ir vairuojant krovinių pervežimui pritaikytą darbinį arklį, tokį kaip mano minėtas e-NV200, elektromobilis stebina komfortu. Taip, tuščias furgonas per nelygumus šokinėja tarsi prekių vežimėlis, tačiau išriedėjus į geresnį kelią važiavimas tampa neįtikėtinai tolygus ir raminantis.
Elektros variklis veikia tyliai, o dar didesnį komforto įspūdį suteikia beveik nejuntamos motoro bei transmisijos vibracijos. Elektromobilio vairavimas yra tikra meditacijos forma: visai nesinori girdėti padangų riedėjimo, bildančios pakabos ar oro pasipriešinimo keliamo triukšmo. O tam tiesiog užtenka neskubėti.
Tačiau, kaip sako liaudis, ne viskas rožėmis klota. Didžiausias bandyto furgono, kaip ir daugumos elektromobilių trūkumas – labai ribotas veikimo nuotolis. Vairuodamas mikroautobusą drėgną ir vėsią dieną klimato kontrolės sistemą drįsdavau jungti tik tuomet, kai visiškai užrasodavo langai.
Ir vis tiek įveikus maždaug 25 kilometrus, po įkrovimo rodytas veikimo nuotolis sumažėjo net 48 kilometrais.
Prieštaraudami kaip argumentą galėtumėte pateikti „Tesla Model S“ su 85 kWh baterija ir jo 400 viršijantį veikimo nuotolį, tačiau šis modelis yra ne tik baisiai brangus (maždaug 73 tūkst. eurų), bet ir sunkus kaip tankas (2239 kg).
Tai reiškia, kad nemaža dalis baterijose sukauptos energijos išnaudojama transportuojant jų pačių svorį, o dėl didelės masės automobilis niokoja kelius.
Brangūs kol kas išlieka ir gerokai žemiškesni už „Tesla“ elektromobiliai, tačiau prisimenant tai, kad jų technologijos yra ganėtinai naujos kitaip ir negali būti.
Tarkime, bandytą „e-NV200“ mikroautobusą „Nissan“ atstovai Vilniuje parduoda už 23,6 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad komplektacijoje beveik visa įmanoma įranga, o automobilis nuriedėjęs vos 5 tūkst. kilometrų, galima sakyti – atiduoda pusvelčiui. Naujas toks kainuotų beveik 12 tūkst. eurų brangiau.
Galima būtų garsiai svarstyti apie mokesčių lengvatas ar tam tikrą subsidijavimo formą, tačiau sunku tikėtis, kad artimiausiu metu Lietuvoje ji galėtų būti patvirtinta. Be to, tai galėtų būti tik laikinas sprendimas, leidžiantis vartotojams susipažinti su technologija.
Dar vienas svarbus aspektas, apie kurį vis dažniau užsimena ir patys alternatyviais degalais varomų transporto priemonių entuziastai – elektromobiliai išties ekologiški yra tik tose šalyse, kur elektros energija gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Todėl elektromobilių revoliucija (kai ji galiausiai įvyks) ne vienoje šalyje pareikalaus gerokai rimtesnių permainų nei įkrovimo stotelių diegimas. Kitu atveju pastangos mažinti užterštumą ir kova su klimato atšilimu neteks prasmės.
Kitas svarbus faktas – šiuo metu maždaug pusę elektromobilio kainos sudaro jo baterijos kaina. Šis bene svarbiausias konstrukcijos elementas kol kas yra tikras Achilo kulnas – baterijos yra brangios, sunkios, lėtai įkraunamos, turi labai ribotą ridą ir eksploatacijos laikotarpį.
Tačiau ties jų tobulinimu dabar dirba gausybė gabių inžinierių, pradedant NASA, baigiant „Tesla“.
Ir tik laiko klausimas, kada jie sugebės padidinti energijos tankį išvengdami baterijų kaitino, įgalins įkrauti greičiau nei dabar užpilame baką degalų ir sumažins kainas tiek, kad elektromobiliai taps konkurencingomis prekėmis, nereikalaujančiomis jokių mokesčių lengvatų.
Prisipažinsiu, kad ilgą laiką labai skeptiškai žiūrėjau į elektrinį mobilumą, tačiau dabar su dideliu nekantrumu laukiu technologijų proveržio šioje srityje. Tiek kaip automobilių entuziastas, tiek kaip eilinis vartotojas.
