Vienas būdas jį pažadinti – sujungti su kito automobilio akumuliatoriumi ir tuomet mėginti užvesti automobilį.
Šiame procese svarbiausias vienas dalykas – nesupainioti užvedimo laidų ir sujungti pliusą su pliusu, o minusą su minusu.
Vis tik gali būti, kad akumuliatorius nuo didelių šalčių bus taip nusilpęs, kad neužteks kito automobilio energijos.
Tuomet akumuliatorių reikia parsinešti namo ir įkrauti specialiu įkrovikliu. Jie parduodami visose automobilių prekių parduotuvėse arba galima pasiskolinti prietaisą iš artimųjų, bet labai svarbu žinoti, kaip juo naudotis.
Svarbiausia, naudojant įkroviklį nesupainioti laidų. Akumuliatoriaus teigiamą polių reikia jungti prie įkroviklio teigiamo gnybto, o neigiamą polių – prie įkroviklio neigiamo išėjimo gnybto.
Patys krovikliai būna kelių tipų. Jei naudojate mechaninį – parametrus reikės nustatyti, taip pat sekti ir stabdyti krovimą pačiam. Apie tai, kad akumuliatorius visiškai įkrautas, liudija užsidegantis jo arba kroviklio indikatorius.
Kiek laiko truks krovimas?
Renkantis kroviklį „AD Baltic“ produktų grupės vadovas Liutauras Pocius patarė atkreipti dėmesį į tai, ar jis pakankamai galingas ir ar turi automatinio išsijungimo funkciją. Kadangi prietaisą teks dažnai nešioti, aktualus yra ir jo svoris bei elektros energijos sunaudojimas.
Lengviausias pasirinkimas vidutiniam vairuotojui yra automatinis akumuliatoriaus kroviklis,turintis bent jau 10 Ah srovės galia. Taip pat verta pagalvoti apie užvedimo funkciją, kuri labai padeda kai akumuliatorius visiškai išsikrauna.
Krovimo trukmę nesunku apskaičiuoti akumuliatoriaus talpą padalinus iš įkrovimo srovės. Gautas skaičius jums nurodys krovimo iki 80 proc. talpos laiką. Krovimas iki 100 proc. talpos truks dar maždaug tiek pat.
Itin galingus kroviklius naudojantys vairuotojai taip pat turėtų prisiminti, kad lėtesnis krovimas prailgina akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Persistengti taip pat nederėtų, nes įkrovimas itin maža srove akumuliatoriui sukelia senėjimą.
„Krovimas gerokai didesne srove – pavojingas dėl galimo medžiagų akumuliatoriaus viduje pažeidimo, o nustačius ženkliai per mažą – arba neįkraus arba kraus ilgiau, taip pat gali nevykti cheminiai procesai“, – komentavo L.Pocius.
Įkrovimas iki 80 proc.
Kaip pažymėjo L.Pocius, mechaninių kroviklių naudojimas yra pat sudėtingiausias – tam, kad akumuliatorius nebūtų perkrautas ir sugadintas krovimą reikia stebėti.
Svarbiausia nesuklysti nustatant įkrovimo įtampą: automobilių akumuliatoriams dažniausiai naudojama 12 V, motociklams ir žoliapjovėms – 6 V, o krovininiams automobiliams – 24V.
Akumuliatorius įkraunamas keliais etapais. Pagrindinio krovimo metu pasiekiama iki 80 proc. talpos. Tai be vartotojo įsikišimo gali padaryti visų tipų krovikliai. Krovimo metu kroviklis tiekia pastovią srovę, kol pasiekiama maksimali akumuliatoriaus leistina įtampa.
Priklausomai nuo akumuliatoriaus rūšies ir aplinkos temperatūros, ši įtampa gali siekti nuo 13,8 iki 14,4 V. Jei nežinote tikslios jūsų akumuliatoriaus modelio leistinos įtampos, apsiribokite 13,8 V – tai saugi riba visų rūšių akumuliatoriams.
Atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, akumuliatorių galima krauti iki 30 proc. jo talpos siekiančia srove, tačiau specialistai rekomenduoja, kad ji būtų ne didesnė nei 10 proc. Jei jūsų akumuliatorius yra 60 Ah talpos, visiškai pakaks 6 A įkrovimo srovės.
„Jei akumuliatorius per greitai kraunamas, išgaruoja rūgštis. Pasitaiko atvejų, kai klientai atneša jau perkrautus akumuliatorius“, – komentavo L.Pocius.
Krovimo metu paduodant į akumuliatorių gerokai didesnę nei rekomenduojama srovę ar įtampą rūgštis jame užverda. Tai gali pakenkti plokštelėms su veikliąją medžiaga, o atskirais atvejais – netgi įvykti sprogimas.
Jei akumuliatorius kaista ir pasiekia 40 – 45 laipsnių pagal Celsijų ribą, tuomet srovę rekomenduojama mažinti. Todėl labai naudinga krovikliuose yra apsaugos nuo akumuliatoriaus perkaitimo funkcija.
Įkrovimas iki 100 proc.
Norint akumuliatorių pakrauti iki 100 proc. turi būti palaikoma vienoda įtampa, o srovės galingumas palaipsniui mažinamas atsižvelgiant į akumuliatoriaus temperatūrą. Priklausomai nuo akumuliatoriaus rūšies, giliam krovimui yra naudojama skirtinga įtampa.
Tai svarbu žinoti, jei jūsų kroviklis yra mechaninis ir įtampą reikia nustatyti rankiniu būdu. Skysto elektrolito akumuliatoriui pilno įkrovimo įtampa siekia 14,2 – 14,4 V, AGM – 14,4 – 15 V, o gelio tipo – 14 – 14,2 V.
Svarbu pažymėti, kad tiksli įtampa priklauso nuo konkretaus akumuliatoriaus modelio.
Įkrovimą sulėtina šaltis, todėl nešildomame garaže ar sandėlyje tai gali trukti ilgiau.
L.Pocius paaiškino, kad jei visgi kraunate esant žemesnei temperatūrai, iš kroviklio į akumuliatorių reikėtų paduoti didesnę srovę. Išmanieji įkrovikliai turi temperatūros daviklius, kurie automatiškai padidina srovę, jei yra žemesnė temperatūra.
Mechaniniuose krovikliuose gali būti ne tik voltmetras bet ir ampermetras, todėl pasirinkdami krovimo režimą atkreipkite dėmesį į gaminio technines charakteristikas bei naudojimo instrukciją.
Pusiau automatiniai krovikliai patogesni – parametrus tenka nustatyti, tačiau po įkrovos jie išsijungia patys.
Automatinių kroviklių patogumai
Patogiausias yra išmaniųjų automatinių kroviklių naudojimas – šiuo atveju pasirenkamas tik akumuliatoriaus tipas, o įkrovimas vyksta automatiškai. Toks prietaisas pats išsijungia, kai akumuliatorius įkraunamas.
Taip pat tokie krovikliai patys įsijungia „budėjimo rėžimą“, t. y. jei nėra atjungiami ilgesnį laiką gali nustatyti kada akumuliatorius praranda energiją ir palaikyti krovimą.
Būtent tokius kroviklius rekomenduoja L.Pocius. Jų privalumas tas, kad galima įkrauti ir „start-stop“ sistemoms šiuolaikiniuose automobiliuose naudojamus AGM tipo akumuliatorius, kurių izoliacinės plokštelės pagamintos iš stiklo mikropluošto.
„Jais akumuliatorius galima krauti net neišimant iš automobilio. Taip pat bei kai kurie krovikliai turi apsaugą nuo trumpo jungimo ir vaikų“, – komentavo pašnekovas.
