Specialistai pažymi, kad užsidegti, ar netgi sprogti tokios mašinos gali labai lengvai.
Nelaimė sostinėje įvyko, kai Savanorių prospekto ir Riovonių gatvių sankryžoje automobilis „Ford Galaxy“ nulėkė nuo kelio, nulaužė šviesoforą, įlėkė į viešojo transporto stotelę ir atsitrenkęs į apšvietimo stulpą užsidegė.
Žuvo visi trys automobiliu važiavę vyrai, jie, įskaitant ir teisių neturėjusį 23 vairuotoją buvo girti.
Pagrindinė avarijos versija – vairuotojas nesuvaldė Savanorių prospekto įkalne didžiuliu greičiu lekiančio automobilio, o atsitrenkus į stulpą sprogo jame įmontuota dujų įranga, todėl ir kilo gaisras.
Tačiau visai nebūtina pakliūti į eismo įvykį, kad dujomis varoma mašina užsiliepsnotų.
Jungčių nesandarumas
Variklių meistras Žydrūnas Janušauskas pasakojo, kad dujų nuotėkis gali atsirasti įvairiose įrangos dalyse. Pavojingiausios vietos yra jungtys nuo dujų baliono iki reduktoriaus ir nuo užpylimo vožtuvo iki dujų baliono.
Dažna dujų nuotėkio priežastis, anot pašnekovo, yra susidėvėję jungčių sandarikliai.
Užpildymo vožtuvo konstrukcija daugelyje sistemų yra archajiška – jį sudaro guminis žiedas, nedidelis šratas ir spyruoklė. Aprūdijus šratui gali susidėvėti guminis tarpiklis, o tuomet atitraukus pistoletą dujų užpildymo anga neužsidaro.
„Tada per tą užpildymo ventilį ima tekėti dujos. Jei automobilis laikomas garaže, susikaupusios dujos gali „pasigauti“ kibirkštį ir įvyks sprogimas“, – aiškino meistras.
Kokybiškų naujų balionų pranašumas – ties dujų vamzdelio jungtimis montuojami elektromagnetiniai vožtuvai. Jie automatiškai užsidaro išjungus degimą, todėl dujos negali patekti į vamzdyną.
Visose sistemose panašūs vožtuvai yra ties reduktoriais, tačiau jei vamzdynas nesandarus jie nesustabdys dujų nuotėkio.
Jei balionas montuojamas bagažinėje, pagal reikalavimus, privaloma įrengti vėdinimą.
Vamzdelio tvirtinimas
Taip pat svarbus aspektas yra dujų tiekimo vamzdelio tvirtinimas. Pagal saugumo reikalavimus, jis gali būti tiesiamas tik automobilio dugnu. Jautriausia atkarpa, anot meistro, yra toje vietoje, kur jis pereina į variklio skyrių.
„Ten yra daug visokiausių vamzdelių: kondicionieriaus, stabdžių sistemos, ABS sistemos ir jie turi būti įtvirtinti taip, kad tarpusavyje nesitrintų, nes variklis juk taip pat vibruoja“, – pasakojo pašnekovas.
Todėl tokiose atsakingose vietose nepatartina naudoti plastikinių užtrauktukų, kurie dėl temperatūros pokyčių gali atsipalaiduoti. Bent jau penkiuose taškuose vamzdelis su varžtais turi būti pritvirtintas metaliniais laikikliais.
Siekiant išvengti korozijos ir pažeidimų dėl trinties vamzdeliai įprastai yra padengti sintetine hermetizuojančia medžiaga.
Nesandarumas gali atsirasti ir žarnelėse, kuriomis dujos patenka į įsiurbimo kolektorių. Jos gali nusimauti ar dėl sukietėjusios gumos tiesiog nutrūkti.
Ž.Janušauskas sakė, kad didžiausias dujų nuotėkio pavojus kyla dėl nekokybiško meistrų darbo. Net jeigu įranga buvo sumontuota pavyzdingai, bent jau kartą per pusmetį derėtų apsilankyti pas kvalifikuotus specialistus apžiūrai.
Taip pat patikrinti dujų įrangos būklę derėtų po bet kokios avarijos, ar jei kliudėte kažką automobilio dugnu.
Nesaugūs rusiški balionai
Kalbintas meistras prisiminė maždaug prieš šešerius metus Lietuvoje vykusius balionų bandymus, kurių metu jie buvo kaitinami ant ugnies. Blogiausiai tuomet įvertinta rusiška produkcija, kiek geriau pasirodė lietuviška, o saugiausi buvo olandiški balionai.
To priežastis paprasta: šie balionai turėjo didžiausio skersmens redukcinius vožtuvus, dėl temperatūros kylantį slėgį sumažina trumpais išleisdami dujas.
Ž.Janušauskas paaiškino, kad didžiausias naujos dujų įrangos privalumas tas, jog ji turi daviklius, kurie analizuoja mišinio sudėtį įsiurbimo kolektoriuje. Jei nustatoma didesnė dujų koncentracija, iškart atjungiamas tiekimas.
Taip pat montuojant vadinamąją daugiataškę dujų įpurškimo sistemą sumažėja gaisro pavojus ir patiriama mažesnė žala, priešlaikinės detonacijos atveju.
Senesnėje įrangoje dujos įpurškiamos toli nuo įsiurbimo vožtuvo, todėl degimo kameroje ne laiku užsidegus mišiniui dažnu atveju kyla nedidelis sprogimas, kuris sudrasko įsiurbimo kolektorių.
Sprogimo banga taip pat gali uždegti nekokybišką oro filtrą ar netgi nutraukti dujų tiekimo vamzdelį.
Anot meistro, dažniausiai tokie incidentai suteikia tik išgąstį ir finansinius nuostolius, nes su tokiu automobiliu jau nepajudėsite iš vietos.
Rizikuoja su sena įranga
Automobiliai, kuriuose sumontuota senos kartos dujų įranga, Ž.Janušausko teigimu, turi 20-30 proc. didesnę tikimybę užsidegti nei naudojant naują sistemą.
Avarijos atveju labai pavojingi yra ir benzininiai automobiliai, nes šių degalų savaiminio užsidegimo temperatūra siekia vos 150 laipsnių.
Tvarkingos įrangos savininkams Ž.Janušauskas patarė nesibaiminti. Anot jo, Italijoje dujomis varomi automobiliai yra labai populiarūs, nepaisant to, kad esant aukštai temperatūrai garavimas yra intensyvesnis, o gaisro tikimybė – didesnė.
Tuo metu šaltą žiemą Lietuvoje dujos apskritai negaruoja. Meistras prisimena atvejį, kai lauke tvyrant 25 laipsnių šalčiui reikėjo tvarkyti balioną. Tuomet su kolega suskystintas dujas jie tiesiog išpylė į kibirą.
„Dujos prie tokios temperatūros labai lėtai garuoja, o jei laiku spėtum sutvarkyti balioną lengvai galėtum supilti jas atgal“, – pasakojo meistras.
Anot pašnekovo, kokybiškos saugios įrangos kaina įskaičiuojant meistrų darbą keturių cilindrų varikliui siekia 600 eurų.
