Teoriškai ši problema gana nesunkiai sprendžiama, jei stiklas nesueižėjęs, valytuvų šluotelės nenutriušusios, o ploviklio bakelyje teliūškuoja ne šalikelės kūdroje pasemtas vanduo.
Praktiškai viskas yra kiek sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Naudoja šimtmetį
Kad ir kaip sparčiai tobulėtų transporto priemonės, kai kurie sprendimai nedaug pakito nuo pat automobilizmo istorijos pradžios. Antai valytuvai iš esmės tokie patys, kokius 1903 m. patentavo amerikietė Mary Anderson.
Šio mechanizmo idėja damai kilo vienos kelionės į Niujorką metu, kai pliaupiant lietui vairuotojas buvo priverstas važiuoti pravėręs priekinį stiklą – priešingu atveju toliau mašinos nosies nesimatė beveik nieko.
Išradinga moteriškė pasiūlė šią problemą spręsti prie stiklo pritvirtinus nesudėtingą konstrukciją: rankeną, sujungtą su gumine šluotele. Nors iš pradžių daug kas purkštavo, kad nepatogu ir kad prieš akis šmėkščiojantys valytuvai blaškys dėmesį, nuo 1916 m. priekinio stiklo valytuvai tapo standartiniu visų automobilių atributu, naudojamu iki šiol.
Kitas ne mažiau svarbus vairuotojo pagalbininkas – stiklų plovimo sistema – buvo sumanyta 1930 m. Jos autorius – mechanikas iš Urugvajaus Hectoras Suppici Sedesas.
Šiandien ploviklis į kovą su nešvarumais purškiamas trumpomis tiesiomis čiurkšlėmis, vėduoklės formos debesiu ar pilamas ant valytuvų šluotelių, tačiau nuo pirminės idėjos visa tai nutolo gana nedaug.
Vandens reikšmė
Tad kokį langų plovimo skystį pirkti? Vairuotojai, specializuotose įmonėse įsigiję naudoti paruoštus ploviklius, neretai būna bejėgiai prieš tam tikros rūšies nešvarumus (vabzdžių ar alyvos liekanas).
Dar daugiau – kai kurie preparatai rimtai kenkia ne tik plastikinėms automobilio detalėms, bet ir žmonių sveikatai. Kas šiuos dalykus lemia ir kodėl prekybos centruose vis dar galima nusipirkti ne problemos sprendimą, o naują galvos skausmą?
Lietuviškų automobilinės chemijos produktų įmonės „Lesta“ technologės Živilės Dumčiuvienės teigimu, plovimo skysčio, efektyvesnio už paprastą vandenį, poreikis išaugo gana neseniai, šalies transporto parke pradėjus sparčiai daugėti vakarietiškų automobilių.
„Šios srities specialistų buvo tikrai nedaug, nes senais laikais prie Lietuvos buitinės chemijos kombinato buvusioje laboratorijoje dirbę specialistai ilgą laiką beveik išimtinai domėjosi tik didžiausiu automobilininkų košmaru – žiguliukus ir moskvičius ėdančios korozijos pažabojimu.
Dirbti su kitais eksploataciniais skysčiais – antifrizu, stabdžių skysčiu bei langų plovikliais – pradėta gerokai vėliau, neturint nei patirties, nei specifinių žinių.
Reikia pripažinti, kad iš tiesų ilgą laiką niekas nekreipė dėmesio į tokią smulkmeną kaip vanduo, nors būtent jo paruošimas turi milžinišką įtaką galutiniam produktui. Naudojant neparuoštą vandentiekio vandenį labai greitai gali užsikimšti purkštukai, o plovimo skystis net panaudojus gerus priedus neturėti dalies plovimo savybių.
Pradėję gilintis į šiuos dalykus užfiksavome, kad tas pačias žaliavas ir plaunamąsias medžiagas maišydami su skirtingos sudėties vandeniu gauname netikėtai stipriai nuo pasirinkto standarto nutolusius rezultatus“, – pastebėjo ji.
Sudėtyje ieškokite nuodo
Tačiau pačiu didžiausiu pavojumi ekspertė vadina bandymus pagerinti atsparumą šalčiui naudojant metanolį.
Šios rūšies spiritas itin toksiškas, todėl intensyviau plaunant stiklą galima apsinuodyti jo garais.
„Kuo didesniam šalčiui paruoštas ploviklis, tuo daugiau jame spirito. Metilo spiritas yra sąlyginai pigus, todėl būtent jį naudoja gerą kainą akcentuojantys gamintojai.
Jei stiklų ploviklyje yra iki 10 proc. metanolio, toks produktas klasifikuojamas kaip pavojingas sveikatai. Jei šios medžiagos įmaišoma daugiau nei 10 proc. – ploviklis privalo būti pažymėtas kaip toksiškas, o mažmeninėje rinkoje tokio pavojingo preparato apskritai negali būti.
Deja, pasidairius po automobilių reikmenų prekyvietes nesunku pastebėti, kad kai kurie gamintojai netgi nesivargina tinkamai paženklinti metanolio turinčių ploviklių pakuočių“, – perspėjo chemikė.
Ž.Dumčiuvienės teigimu, tik išgirdę detalų paaiškinimą, kaip metanolis veikia žmogaus organizmą, didžiųjų transporto kompanijų, eksploatacinius skysčius perkančių statinėmis, vadovai pakeičia nuomonę ir renkasi brangesnius ploviklius be šios kenksmingos medžiagos.
„Šiuo atveju ant vienos svarstyklių lėkštelės truputį didesnės veiklos išlaidos, o ant kitos – grėsmė vairuotojų sveikatai. Nors langų ploviklių niekas negeria (prieš kurį laiką šie skysčiai gana nesunkiai būdavo perdirbami į brendį; problema buvo išspręsta pradėjus ploviklius maišyti su kartumo suteikiančia medžiaga „Bitreks“), tačiau supainioti metanolį su etilo alkoholiu vis dėlto nesudėtinga.
Paklausus, ar iš tiesų norėtumėte pradėti gerokai blogiau matyti kokiais penkeriais metais anksčiau, nei regėjimas susilpnės dėl natūralių senėjimo procesų, visiems atsakymas tampa aiškus“, – perspėjo „Lesta“ technologė.
Medikai perspėja, kad net nuo 10 ml gryno metilo žmogus gali visiškai apakti.
Lengviau apsinuodijus šia medžiaga gali atsirasti mirgėjimas akyse, dvejinimasis, susiaurėti regėjimo laukas, pasireikšti ūminis kasos arba inkstų uždegimas, apimti traukuliai ar netgi ištikti koma.
Šalutinio poveikio pavojai
Įdomu, kad per keletą pastarųjų metų pasikeitė netgi prekybos centrų tonas derantis su plovimo skysčių gamintojais.
Anksčiau buvo svarbi tik kaina ir spalva, o dabar vis dažniau prašoma savigyrą „mūsų produktas labai geras“ įrodyti laboratorijų testais.
Sociologiniai rinkos tyrimai rodo, kad žiemą svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi automobilininkai nurodo ploviklių užšalimo temperatūrą, antroje vietoje – kokybę, o trečioje – produkto kainą. Tačiau praktiškai būtent kaina yra svarbiausias veiksnys, lemiantis daugumos pirkėjų sprendimą.
„Analizuojant ploviklių sudėtį gana greitai tampa akivaizdu, kad pigiausi gaminiai arba negali turėti deklaruojamų darbinių savybių, arba negali tiek kainuoti, nes tiesiog neįmanoma nupirkti tam tikrų žaliavų, lemiančių efektyvų automobilio lango valymą.
Kai kuriais atvejais akivaizdu, kad iš akies maišoma nežinia kas su nežinia kuo. Tokių eksperimentų rezultatas – ant stiklo mozojamas purvas, o po kurio laiko nuosėdų užkimšta plovimo sistema.
Prastos kokybės langų plovikliams ypač jautrūs vėduokliniai purkštukai, o nuo stiprios koncentracijos skysčių valytuvų šluotelės ir plastikiniai žibintų korpusai gali pradėti irti jau po keleto mėnesių“, – teigė Ž.Dumčiuvienė, trečius metus vienintelėje specializuotoje laboratorijoje Baltijos šalyse tirianti mūsų rinkoje siūlomus produktus.