Būtina žinoti perkant automobilį: į kokius net nežiūrėti

Ieškantys išoriškai ir techniškai tvarkingų automobilių turėtų dairytis iš Šveicarijos bei Beniliukso šalių pargabentų transporto priemonių, pastebi portalo lrt.lt kalbinti automobilių žinovai.

Jie giria ir tautiečius, mat lietuviai esą taip pat puoselėja savo transporto priemones. Tuo metu mažiau prižiūrimi automobiliai esą Pietų Europos šalyse.

Keliolika automobilių pakeitęs ir daugybę jų išmėginęs LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas žurnalistas Valdas Vilūnas pastebi, kad lietuviai savo automobilius prižiūri taip pat, kaip gyvena – tvarkingesni saugo ir tausoja, nevalyvi važiuoja tol, kol nukrenta ratas.

„Tvarkingųjų pastaruoju metu daugėja, nes tvarkingas ir prižiūrėtas automobilis – saugesnė, patogesnė ir taupesnė kelionė, taip pat didesnė vertė parduodant. [...] Automobilio pasirinkimas labai priklauso nuo žmogaus veiklos, pajamų ir bendro išprusimo. Prieš gerą dešimtmetį garažiuko meistrai nekeisdavo variklio tepalo, nes iš šiukšlyno variklis buvo pigesnis už kokybiškus tepalus“, – sakė V.Vilūnas.

Televizijos laidoje „Autopilotas“ naujus ir naudotus automobilius apžvelgiantis žurnalistas Vytenis Kudarauskas tikina, kad lietuviai yra labai jautrūs pirkdami naudotą automobilį – jei kėbulas kiek pabraižytas, dėl to būtinai derėsis; jei automobilis įbrėžiamas jį eksploatuojant, dėl to ilgai išgyvenama.

„Lietuviai rūpinasi išvaizda ir nori, kad automobilis bent jau šiuo atžvilgiu atrodytų tvarkingas. Salone tautiečiai taip pat noriai palaiko tvarką, tačiau neretai į dėtuves prikrauna įvairių nebūtinų smulkmenų, numeta ir kuriam laikui pamiršta saldainių popieriukus, kuriuos išmeta tik kai prisikaupia nemaža krūvelė.

Automobilio techninei priežiūrai neretai taupome, tačiau nepagalvojame, kad, šiandien sutaupius, rytoj teks mokėti trigubai. Pavyzdžiui, vis dar didelė dalis vairuotojų neįžvelgia problemos, jei kliba lankstas.

Numoja ranka, kad kažkada pasikeis, tačiau vienas netvarkingas elementas daro įtaką kitiems, kurie yra sveiki. Tokiu atveju po kurio laiko tenka keisti ne vieną, bet jau kelias dalis“, – komentuoja V.Kudarauskas.

Kita vertus, pasak ne vieną šimtą automobilių išmėginusio V.Kudarausko, lietuvių požiūris į automobilio remontą kinta – perkamos ne pačios pigiausios dalys, bet ieškoma bent jau vidutinio varianto.

„Lietuviai ypač myli ir puoselėja visiškai naujus automobilius. Taip yra dėl dviejų aspektų: norima išlaikyti automobilio vertę, nes jį parduodant bus galima prašyti didesnės sumos; be to, kol automobiliui galioja garantija, jo priežiūra atliekama tik autorizuotame servise tam tikru laiku, todėl nieko nuostabaus, kad po trejų ar penkerių metų automobilis yra vis dar puikios būklės.

Lietuviams patinka išoriškai tvarkingi automobiliai – nesubraižyti, nesulankstyti ir pan,“ – tvirtino automobilių žinovas.

Ypač savitas kraštas naudotų automobilių pirkėjams – Šveicarija. Teigiama, kad tai labai svarbi rinka automobilių gamintojams.

„Prancūziškai ir itališkai kalbančių Šveicarijos vietovių automobilių būklė panaši į atgabentų iš Prancūzijos ar Italijos. Tuo metu vokiško regiono vairuotojai pedantiškumą ir polinkį tvarkai yra perėmę iš savo kaimynų.

Jie kruopščiai prižiūri techniką ir, būdami turtingi, netaupo tam lėšų. Atėjus gamintojo nustatytam terminui, keičiami filtrai, diržai, alyvos, stabdžių trinkelės. Šie darbai atliekami neatsižvelgiant į tai, kad automobilį norima parduoti.

Jie tikisi uždirbti sumą, kurios kartais net pusę sudaro išlaidos neseniai atliktam atnaujinimui“, – tvirtino automobilių žurnalistas Stasys Grigaliūnas.

Tikro šveicaro skelbimą apie parduodamą automobilį, pasak pašnekovo, galima pažinti iš atvirai nurodytų jo defektų. „Tarkime, jei bus įlenktas sparnas, tai šveicaras įdės būtent tą nuotrauką, o ne iš kitos pusės nufotografuotą automobilį“, – tikina S.Grigaliūnas.

Tačiau čia pat perspėja – skelbime išvydus pageidaujamą automobilį už patrauklią kainą, nevertėtų išsyk džiaugtis radiniu. Neatmestina, kad automobilį galėjo įsigyti iš kitų šalių atvykę perpardavinėtojai.

Savo ruožtu V.Kudarauskas pridūrė, kad puikia būkle pasižymi ir iš Beniliukso valstybių atkeliaujantys naudoti automobiliai.

„Tačiau tokių automobilių kainos būna per didelės lietuviams, ir jų pasirinkimas taip pat mažesnis nei Vokietijoje. Tiek vokiečiai, tiek belgai ar olandai puikiai supranta, kad kuo geresnės būklės automobilis, tuo didesnę vertę jis turės parduodant. Tikriausiai todėl ir priežiūrai jie skiria daugiau dėmesio“, – svarstė jis.

S.Grigaliūnas patarė perkant rėminį visureigį iš Olandijos atidžiai įvertinti šios konstrukcijos būklę.

„Dešimties ir senesnių metų visureigių rėmai būna pažeisti korozijos, matyt, dėl šalyje vyraujančio drėgno klimato. Belgijos automobilių savininkus priežiūros aspektu galima būtų apibūdinti kaip tarpinę grandį tarp Vokietijos ir Prancūzijos vairuotojų“, – mano jis.

Kaip teigė V.Kudarauskas, vis dar nesugriaunamas mitas, kad iš Vokietijos atkeliaujantys naudoti automobiliai yra patys geriausi, tačiau esą ne kartą teko matyti, kad Vokietijoje nupirktas automobilis buvo labai apleistas ir, kad jam vėl būtų grąžinta gera išvaizda, tekdavo gerai padirbėti.

„Bet tai dar nereiškia, kad tai – dažnas atvejis. Tiesiog tokių automobilių tikrai pasitaiko“, – sako žurnalistas.

Pasak S.Grigaliūno, prancūzai, taip pat pietinių šalių atstovai – italai ar ispanai – automobilius prižiūri ne taip kruopščiai.

„Automobilio būklę dažnai lemia ir savininko gyvenamoji vieta – didmiestis ar provincija. Iš kaimo vietovės pirkti automobiliai dažnai būna paversti ūkininko transporto priemone. Jų salono paviršiai, pasitaiko, būna padengti storu dulkių sluoksniu, o kilimėliai – molėto purvo klodais su šieno ar šiaudų likučiais; bagažinės apdaila subraižyta ar nudrengta nuo nuolatinio įrankių ir padargų vežiojimo.

Didmiesčių, ypač Paryžiaus centrinės dalies su ankštomis gatvelėmis, vairuotojai stato automobilius beveik atsiremdami į kito automobilio bamperį, o išvažiuodami tiesiog stumteli priešais stovintį, kuris, savo ruožtu, atsiremia į kitą automobilį.

Vairuotojai netgi palieka automobilį su neutralia pavara, kad išvažiuojančiajam būtų lengviau pastumti. Dėl to iš didmiesčių kilę automobiliai dažnai būna su įlenktais, apibraižytais bamperiais ir kitais kėbulo defektais ar jų taisymo požymiais“, – aiškino S.Grigaliūnas.

„Jei reikėtų ieškoti, kur automobiliai prižiūrimi mažiausiai, tai greičiausiai būtų Italija ir Prancūzija, – V.ViIūnui pritarė V.Kudarauskas. – Abi šalys pagarsėjusios tuo, kad susiliesti bamperiais ar šiek tiek įlenkti automobilį nėra didelis kriminalas. Interjerui jie taip pat neskiria daug dėmesio, dulkės tikrai nedirgina šių šalių vairuotojų.“

Naudotų automobilių prekeiviai teigia, kad pietų kraštuose yra karštesnis klimatas, todėl gausiau prakaituojama, o prakaitas kenkia automobilio salono detalėms.

„Žinoma, kad iš Prancūzijos, Italijos parvežtos mašinos yra prastesnės būklės, nes ten į automobilį dažnai žiūrima kaip į karutį. [...] Lietuviai automobilių taip nesudėvi, nebent kaime, kur automobilis naudojamas ūkio tikslais. Tautiečiai, gyvenantys mieste, automobilius tikrai prižiūri“, – tviritino Kauno automobilių turgaus prekeivis.