Jo teigimu, nereikia tikėtis, kad net ir filmuojamoje ar uždaroje vietoje dviratis yra saugus.
„Žmonės lengvabūdiškai palieka dviračius namų laiptinėse, tikėdamiesi, kad yra durys su kodine spyna, ir vagys nepateks į vidų. Kaip rodo praktika, vagys randa būdų, kaip patekti į laiptines ir pavagia dviračius net iš ten.
Situacija yra bloga ir dėl to, kad patys kaimynai įleidžia vagis. Vis dėlto reikia stiprinti bendravimo ryšį tarp pačių kaimynų“, – sakė J.Liepis.
Dviračių žymėjimas – neefektyvus
Dviratis buvo prirakintas prie įėjimo į pastatą, kamerų stebimoje vietoje, tačiau vagys vis tiek sugebėjo nepastebėti jį pavogti, apie neseną patirtį pasakojo LRT Radijo bendradarbis sporto komentatorius Maksimas Vojevodinas.
„Penktadienį dviratis buvo prirakintas prie darbo esančioje stovėjimo aikštelėje.
Atrodė, kad vieta saugi, nes puikiai matoma išeinantiems ir įeinantiems į pastatą žmonėms. Dviratis buvo prirakintas gana rimta grandine – ne iš pigiųjų, vadinamųjų trosų, o rimta grandine, prie kurios reikia paplušėti, bet tai vagių nesustabdė“, – sakė žurnalistas.
Jo teigimu, iš vaizdo įrašo matyti, kad vienas iš dviejų vagių prie dviračio buvo priėjęs mažiau nei dešimčiai sekundžių, o vėliau dviratį tiesiog nusivarė.
Kreipusis į policijos pareigūnus, šie patvirtino, kad didelė dalis dviračių randami, tačiau tai pavyksta padaryti tik tuomet, kai randamos vogtų dviračių supirktuvės. Be to, dviračio savininkui gali tekti įrodyti, kad rastas dviratis tikrai priklauso jam.
„Pasidomėjau dviračių žymėjimu. Tiesą sakant, nelabai supratau, kuo jis naudingas, nes vagys, kaip įsivaizduoju, nusivaro dviratį ir prie jo šiek tiek padirba. Stengiasi ant jo nepalikti jokių žymių.
Tai būtų naudinga nebent tuo atveju, jeigu jie taip nepasielgtų, o po to iš rastų dviračių reikėtų išsirinkti savo, įrodyti, kad tai yra mano dviratis, o ne kažkoks kitas, net jeigu jis bus perdažytas ar pan.“, – svarstė M.Vojevodinas.
J.Liepis pripažino, kad dviračių žymėjimas nėra labai naudingas, nes vagys žymėjimą gali panaikinti, todėl šio apsaugos būdo po truputį atsisakoma.
„Šiuo metu bent Vilniaus mieste dviračiai yra registruojami. Kadangi kiekvienas dviratis turi rėmo numerį, šis registruojamas duomenų bazėje. Vagystės atveju dviratį bus galima lengviau identifikuoti ir grąžinti teisėtam savininkui“, – aiškino J.Liepis.
Pasirūpinkite, kad vagys užtruktų kuo ilgiau
Jo teigimu, ypač daug dviračių vagysčių pasitaiko šiltuoju metų laiku, bet pastaruoju metu žmonės tapo sąmoningesni.
Specialisto pastebėjimu, žmonės nebepalieka neprirakintų dviračių prie parduotuvių ar kitose viešose vietose, kaip tai buvo daroma anksčiau, tačiau dar dažnai tikisi, kad laiptinėje paliktas dviratis yra saugus.
„Žmonės lengvabūdiškai palieka dviračius namų laiptinėse, tikėdamiesi, kad yra durys su kodine spyna, ir vagys nepateks į vidų. Kaip rodo praktika, vagys randa būdų, kaip patekti į laiptines, ir pavagia dviračius net iš ten.
Situacija yra bloga ir dėl to, kad patys kaimynai įleidžia vagis. Vis dėlto reikia stiprinti bendravimo ryšį tarp pačių kaimynų“, – atkreipė dėmesį J.Liepis.
Jis patarė paliekant dviračius viešoje vietoje, kiekvieną kartą tą vietą pakeisti, stengtis dviratį palikti žmonių gerai matomoje vietoje.
M.Vojevodino manymu, derėtų pasirūpinti, kad vagys kuo ilgiau užtruktų, nes tai didina tikimybę, jog kas nors į juos atkreips dėmesį.
„Visiems patarčiau savo dviračių nepalikti be priežiūros ilgesniam laikui, įsigyti kuo rimtesnę grandinę, gal – net keletą.
Galbūt reikėtų įsigyti vieną brangesnę, kitą, taupumo sumetimais, – paprastesnę, kad ilgapirščiai kuo ilgiau užtruktų prie jūsų dviračio“, – sakė žurnalistas.
J.Liepis pabrėžė, kad į policijos pareigūnus derėtų kreiptis net ir tuo atveju, kai dviračio rėmas nebuvo užregistruotas.
Norintieji tai padaryti turėtų kreiptis į bet kurį policijos komisariatą. Su savimi reikia turėti dviračio nuotrauką, asmens dokumentą ir įsigijimo ar kitus dokumentus, įrodančius, kas esate teisėtas dviračio savininkas.
