Taip pat jau daugiau nei penkerius metus būtent dyzelinių automobilių užregistruojama daugiau nei benzininių. Nieko nestebina faktas, kad dyzelinu varomi ir „darbiniai arkliukai“, ir moderniausių gamintojų flagmanai.
Tai patvirtina ir vartojimo statistika. Šalyje praėjusiais metais mažmeninė prekyba naftos produktais fiksavo didžiausią augimą per pastaruosius metus.
Lyginant su 2013 m., rinkoje degalų pardavimai didėjo net 13,6 proc. – benzino pardavimai mažėjo 0,4 proc., tačiau dyzelino augo net 17 proc.
Kartu su automobilių pažanga kyla reikalavimai dyzelino gaminimo technologijoms.
Tai ypač atspindi ir Pasaulinė degalų chartija (angl. World Wide Fuel Charter) – pasaulio automobilių gamintojų sudarytos techninės gairės degalams.
Jos 5 kategorijos degalams nustatytos specifikacijos yra kur kas griežtesnės už įprastus standartus – jos visai neleidžia naudoti biodyzelino (RRME).
Gamyba iš dvylikos skirtingų žaliavų
„Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys papasakojo, kaip gaminamas pirmasis ir kol kas vienintelis pasaulyje dyzelinas iš biomasės.
Suomijoje 2012 m. „Neste Oil“ užpatentavo NEXBTL (angl. Next Generation Biomass to Liquid – naujos kartos biomasė, verčiama į skystį) technologiją.
NEXBTL dyzelinas turi unikalią molekulinę sandarą – jis gaminamas hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus.
Praėjusių metų spalio mėnesį Lietuva tapo pirmąja užsienio rinka, kurioje pradėtas pardavinėti visiems metų laikams skirtas ir ne mažiau 15 proc. NEXBTL turintis dyzelinas.
Rinkoje šie degalai pasirodė „Pro Diesel“ prekės ženklu.
NEXBTL gali būti gaminamas iš bet kokios organinės biomasės, pavyzdžiui, augalinio aliejaus, atliekų ar liekanų.
Šiuo metu NEXBTL dyzelinas yra gaminamas iš dvylikos skirtingų žaliavų, o pats gamybos procesas unikalus – iš žaliavų pašalinamos priemaišos, likusi biomasė aukštoje temperatūroje apdorojama vandeniliu.
Nesvarbu, iš kokios žaliavos gaminamas, galutinio NEXBTL savybės visada bus tokios pačios. Tuo tarpu biodyzelino savybės bei kokybė stipriai priklauso nuo gamybai naudojamos medžiagos.
Pagal cheminę sudėtį NEXBTL dyzeliną sudaro tokie pat angliavandenilių junginiai kaip ir tradicinį dyzeliną, todėl jis gali būti naudojamas dyzeliniams automobiliams ar būti tradicinio dyzelino sudėtine dalimi bei tikti visiems dyzeliniams varikliams.
Nėra nustatyta jokių ribų, kiek NEXBTL dyzelino gali būti maišoma į tradicinį dyzeliną. Tuo tarpu didesnis biodyzelino kiekis dyzeline turi įtakos pastarojo kokybei, todėl šiuo metu didžiausia leidžiama jo koncentracija yra 7 proc.
Papildomos galimybės aplinkosaugai
NEXBTL neturi beveik jokio kvapo – jame nėra sieros, deguonies ar aromatų.
15 proc. šio dyzelino įprastiniuose degaluose iki 5 proc. sumažina degalų sąnaudas, maksimalią variklio galią padidina iki 4 proc., leidžia iki 20 proc. sumažinti išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį, taip pat sumažėja azoto oksidų, kietųjų dalelių, angliavandenilių bei kitų išmetamųjų dujų emisijos.
NEXBTL iš biomasės pagamintame dyzeline neatsiranda bakterijų, todėl jį galima saugiai laikyti ilgą laiką, be to, jis saugo variklį nuo korozijos, o degalų filtrai lieka švarūs.
Ilgiau tarnauja ir kietųjų dalelių filtrai, kadangi degimo metu nesusidaro pelenai, o išmetamųjų teršalų valdymo sistema yra mažiau apkraunama.
Tuo tarpu biodyzeliną svarbu sunaudoti per 6 mėnesius nuo pagaminimo datos, siekiant išvengti potencialių produkto kokybės pokyčių bei išvengti bakterijų atsiradimo rizikos.
Taip pat viena iš NEXBTL išskirtinių savybių yra ta, kad jo atsparumas šalčiui gali būti parinktas gamybos procese.
Žemiausia galima drumstimosi temperatūra jam gali siekti iki -40°C. Tuo tarpu biodyzelino galimybes smarkiai riboja jo gamybai naudojamos žaliavos, pavyzdžiui, iš rapsų gaminto biodyzelino drumstimosi temperatūrai siekia -5°C.
