Vidutinis lengvojo automobilio amžius Lietuvoje – 15 metų. Bet pasižiūrėjus į parduodamų automobilių skelbimus retas automobilis būna nuvažiavęs 300 tūkst. kilometrų, o nuriedėjusių virš pusės milijono kilometrų beveik nebūna.
Praėjusiais metais šalies automobilių parkas pasipildė daugiau kaip 118 tūkst. automobilių, pirmą kartą registruotais Lietuvoje, tačiau tik 17 proc. jų buvo nauji.
Vis dar tiki rida
Ekspertai atkreipė dėmesį, jog vairuotojai Lietuvoje nėra linkę pirkti naujų automobilių, tačiau už naudotus gerokai permoka, nes didžioji dauguma jų būna su atsukta rida.
„Regitros“ statistika atspindi, jog dauguma naudotų automobilių atkeliauja iš Vakarų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos.
Tarp Lietuvos vairuotojų jie itin populiarūs, jeigu yra apynaujai – 3-5 metų senumo, o rida neviršija 200 tūkst. kilometrų.
Pasak automobilių pirkimą lizinguojančios „UniCredit Leasing“ Lietuvoje pardavimų direktoriaus Aurimo Kuncos, mūsų šalyje automobiliai, nepravažiavę 200 tūkst. kilometrų ribos, atrodo kaip ganėtinai patrauklus pasiūlymas.
Tačiau susimąstyti verčia tai, kad, tarkime, Vokietijoje, to paties gamintojo, panašios būklės ir amžiaus lengvasis automobilis, kainuoja gerokai brangiau.
O juk būtent Lietuvoje jo kaina turėtų būti didesnė, nes pargabenti iš Vokietijos į Lietuvą automobilį nemažai kainuoja.
Suklastota rida tapo norma
„Atsakymas į klausimą, kaip taip gali būti, gana paprastas – į Lietuvą atvežti automobiliai yra pravažiavę ženkliai daugiau nei nurodo dažnas pardavėjas.
Ne paslaptis, kad Lietuvos naudotų automobilių rinkoje odometro duomenų klastojimas – gana paplitęs reiškinys.
Skaičiuojama, jog perkant automobilį su suklastota rida prarandama iki 30 proc. jo vertės, todėl vairuotojai, kurie nenori permokėti nesąžiningiems pardavėjams, turėtų būti itin atsargūs ir įsitikinti, jog nebus apgauti dėl nurodytos ridos“, – teigė jis.
Paklaustas apie tai, kiek Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių galimai yra su suklastotais odometro duomenimis, bendrovės „Patikimi automobiliai“ direktorius Vismantas Baršys neslėpė masiškumo.
„Nenustebčiau, jeigu atlikus tyrimą paaiškėtų, jog Lietuvos rinkoje tokie automobiliai sudarytų tris ketvirtadalius. Dažniausiai pirkėjai nenori įsigyti automobilio nuriedėjusio daugiau negu 200 tūkst. km.
Taigi, viršijusiems tokią ribą dažniausiai ir daromos korekcijos. O tiek kilometrų galima nuvažiuoti ir greičiau nei per du metus“, – atkreipė dėmesį V.Baršys.
Tiesą atskleidžia vokiečių įpročiai
A.Kunca tvirtino, jog Vokietijoje visiškai normalu, kad automobilis per 2–3 metus nuvažiuoja virš 180 tūkst. km.
Dėl Europoje siautusios ekonominės krizės Vakarų europiečiai taip pat taupė ir vienu automobiliu važinėjo kiek ilgiau – 5-7 metus. Todėl nesunku apskaičiuoti, kad į Lietuvą atvežami tokie automobiliai būna nuriedėję 300-500 tūkst. km, o 10 metų amžiaus modeliai pasiekia net realią 600-700 tūkst km. ridą.
„Vokietijoje atstumai didesni nei Lietuvoje, tad tiek kilometrų įveikti nėra kažkas ypatingo. Tačiau ten automobiliai labiau prižiūrimi, negailima nei laiko, nei išlaidų kasmetinei patikrai.
Praėjus garantiniam laikotarpiui, po 2–3 metų automobilis keičiamas nauju, o senasis, dažnu atveju, atvežamas į Lietuvą ir atsukus ridą parduodama už išpūstą kainą“, – pasakojo A.Kunca.
Bėdas išduoda kaina
Pašnekovai tikino, jog apgavystės lengviausia išvengti tuomet, kai automobilis įsigijamas iš patikimų pardavėjų.
„Net turint didžiulę patirtį sunku atskirti, ar automobilis yra nuvažiavęs 200 tūkst., ar 500 tūkst. km, jeigu buvęs automobilio šeimininkas prieš parduodant atlieka kosmetinį remontą.
Taip pat vienas paprastesnių būdų išvengti tokio pirkinio – pasižiūrėti, kiek toks tvarkingas automobilis kainuoja kitose Europos šalyse. Jei nusižiūrėtas automobilis pigesnis – didelė tikimybė, kad būsite apgautas“, – tikino V.Baršys.
A.Kunca tvirtino, kad rizikuoti netenka ir perkant automobilį, kuris iš salono naujas buvo pirktas Lietuvoje ir kurio visa serviso istorija yra čia.
Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook’e.
