Galutiniais duomenimis, šio neeilinio eismo įvykio metu ne tik buvo suknežintas neįtikėtinas kiekis automobilių, bet nukentėjo šeši žmonės, tarp jų ir vienas vaikas.
Policijos departamentas oficialiai patvirtino dar avarijos dieną skelbtą informaciją, kad ją sukėlė Rusijos piliečio vairuojamas vilkikas DAF 85CF 340 su puspriekabe „Schwarzmuelle R SPA3/E“.
Avarijos kaltininkas vėliau aiškino, kad sugedo vilkiko stabdžių sistema ir jis čiuožė gatve nevaldomas apie 300 metrų.
Pakeliui vilkikas traiškė viską, kas tik pasipainiojo jo kelyje.
Gedimai lemia mažiausią dalį avarijų
Ruso versiją, kad nesuveikė jo vilkiko stabdžiai avarijos tyrėjai dar tikrins, tačiau portalas lrytas.lt aiškinosi, kiek realu, kad sunkiasvorės transporto priemonės stabdžiai taip staiga sugestų. Ar tikrai kelyje negalime jaustis saugūs važiuodami greta vilkikų?
Kaip parodė „Volvo Trucks“ atliktas tyrimas 90 proc. visų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, visiškai arba iš dalies įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių. Pavyzdžiui, kai vienas ar daugiau eismo įvykyje dalyvaujančių vairuotojų yra išsiblaškę arba neįvertina savo transporto priemonės greičio.
Dar maždaug 30 proc. avarijų sąlygoja aplinka, t.y. slidus kelias, blogas matomumas ir panašūs faktoriai.
Tame pačiame tyrime taip pat įvardinama, kad tik mažiausia dalis - apie 10 proc. nelaimingų atsitikimų yra susiję su techniniais aspektais, pavyzdžiui, sprogusia padanga ar bendra sunkvežimio technine būkle.
Kitokie stabdžiai
Vilkikų stabdžiai veikia kitaip nei lengvųjų automobilių - jie yra ne hidrauliniai (sistema, užpildyta skysčiu), bet pneumatiniai (sistema, užpildyta oru).
Todėl sunkiau pastebėti sistemos gedimą, nes išeinantis oras nepalieka tokios žymės kaip tekantis skystis. Bet net esant oro nuotėkiui iš sistemos pneumatiniai stabdžiai paprastai suveikia ir padeda išvengti nelaimės.
„Iveco" atstovybės Lietuvoje „Ivetra" direktorius Aloyzas Gureckas užtikrino, kad tvarkingi vilkikai jokios grėsmės nekelia.
„Nieko bijoti nereikia, nes prižiūrėta technika veikia tvarkingai. Vilkikų stabdžiai neprastesni, jei ne geresni, nei lengvuosiuose automobiliuose", - tvirtino pašnekovas.
Jis nesiryžo spręsti apie tikrąsias penktadienio avarijos priežastis, kol nepaskelbtos tyrėjų išvados, bet neatmetė galimybės, kad vairuotojas nestabdė dėl kitų priežasčių. Gali būti, kad vyriškis prie vairo užmigo arba trinktelėjęs į vieną automobilį pasimetė ir nebesustabdė vilkiko.
Gedimą išduoda ženklai
Tikimybė, kad sunkiasvorės transporto priemonės stabdžiai netikėtai nustos veikti - artima nuliui.
Paprastai vairuotojas ar sunkvežimį tikrinantys mechanikai gali aiškiai pastebėti gedimo ženklus ir tik juos ignoruojant stabdžių sistema visiškai nustoja veikti.
Kaip pažymėjo „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus, jei nesilaikoma numatytų sunkvežimio techninės priežiūros intervalų, ji atliekama netinkamai ar remonto metu nenaudojamos gamintojo rekomenduojamos dalys, tai gali sąlygoti nelaimę kelyje.
„Vairuotojas turi patikrinti, ar veikia visi prietaisai ir svarbiausios sunkvežimio sistemos. Kasdieninės stabdžių sistemos apžiūros metu reikia įsitikinti, ar nėra girdimų oro nuotėkių iš pneumatinės stabdžių sistemos talpų, ar tvarkingos vilkiko ir priekabos sujungimo oro ir elektros magistralės, patikrinti pneumatinės sistemos talpų turinį, ar jose nėra drėgmės, tepalų – tai yra ženklas, kad sistemoje yra gedimas“, – pažymėjo pašnekovas.
Anot L.Bričkaus, taip pat būtina neignoruoti prietaisų skydelyje rodomų perspėjančių pranešimų apie ABS ar EBS sistemos sutrikimus.
Stabdomas ne tik stabdžiais
Visgi jei važiuojant staiga dingsta slėgis pneumatinėje stabdžių sistemoje, sunkvežimis automatiškai stabdomas energoakumuliatoriais, tarsi su įjungtu stovėjimo stabdžiu.
Jei pastarieji užšalę, neveikia oro džiovintuvas ar kitos sistemos dalys, užtikrinančios tinkamą stabdžių veikimą, avarijos tikimybė ženkliai padidėja.
L.Bričkus priminė, kad stabdžių efektyvumas taip pat priklauso nuo darbinių stabdžių diskų bei antdėklų būklės – ar jie nėra perkaitę, nusidėvėję, ar jų darbinis paviršius yra tolygus, nėra įtrūkimų.
Nematė nieko panašaus
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ krovininio transporto tarybos narys Mečislovas Atroškevičius tvirtino, kad jam neteko nieko panašaus matyti per visus 17 metų darbo krovinių vežimo srityje.
„Prisižiūrėjus filmų apie Džeimsą Bondą galima matyti, kaip nupjauna stabdžių žarneles, bet man sunku patikėti, kad realybėje taip galėjo nutikti, - stebėjosi pašnekovas. - Stebuklas, kad niekas nežuvo, kai mašinos taip sumaitotos.“
Pasak jo, vilkiko ir puspriekabės stabdžiai veikia atskirai, taigi jei sugedo vieno iš jų stabdžiai, visą junginį turėjo sustabdyti veikianti pusė. Tokiu atveju greičiausiai avarija vis tiek būtų įvykusi, bet ne tokia didžiulė.
Be to, oras iš stabdžių sistemos nedingsta staiga, vairuotojo kabinoje yra apie slėgį perspėjantis skydelis. „Viskas padaroma taip, kad vairuotojas pamatytų gedimą. Jei krinta slėgis, reiškia kažkas blogai, reikia stoti“, - tvirtino M.Atroškevičius.
Sugedus stabdžiams vilkikas stoja
Specialistui versija apie nesuveikusius stabdžius pasirodė keista ir dėl to, kad pneumatinių stabdžių gedimas paprastai pasireiškia priešingai – transporto priemonė sustoja staiga.
„Važiuojant galima pastebėti juodų dryžių ant kelio. Jie reiškia, kad puspriekabės stabdžiuose buvo dingęs oras, stabdžiai sukrito, kažkuris ratas užsiblokavo ir vilkosi per asfaltą, kol vairuotojas sustojo“, - aiškino M.Atroškevičius.
Jo manymu, gedimo požymių galėjo nepastebėti tik visiškai nepatyręs vairuotojas. O jei jis gedimo požymius matė ir visvien važiavo, pasielgė labai neapgalvotai.
