Elektromobilių paplitimas Lietuvoje skaičiais kol kas atrodo kukliai.
Šiuo metu Lietuvoje yra registruota apie 40 grynųjų, t. y. generatoriaus režimu dirbančio vidaus degimo variklio neturinčių, elektromobilių, apie 20 įprastos galios įkrovimo prieigų ir dvi didelės galios įkrovimo prieigos.
Dešimtadalis visų - elektromobiliai
Nepaisant to, trijų pagal savo kompetenciją elektromobilių srities klausimus kuruojančių ministerijų, Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos, tikslas ambicingas – 2025 m. 10 proc. visų parduodamų naujų automobilių turės būti gryni elektromobiliai.
Kaip pažymi Susisiekimo ministerijos atstovai, koncepcija bus pagrindas įgyvendinti kryptingą, nuoseklią ir suderintą elektromobilių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje. Tuo pačiu bus skatinama naudotis elektromobiliais, taip siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir sušvelninti jo poveikį aplinkai.
Koncepcijos tikslas aiškus – nustatyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros, įkrovimo prieigų įrengimo ir informacijos elektromobilių naudotojams suteikimo rekomendacijas.
Entuziastai žiūri skeptiškai
Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis viliasi, kad greta įkrovimo infrastruktūros plėtros koncepcijos bus galvojama ir apie kitas elektromobilių populiarinimo priemones.
Anot jo, galėtų būti skiriamos subsidijos elektromobilių įsigijimui. Taip pat efektyvus būtų ir įprastų automobilių apmokestinimas, pavyzdžiui, įvažiuojant į miesto centrą, kuris nebūtų taikomas elektromobilių vairuotojams.
Elektros skirstymo bendrovė „Lesto“ džiaugiasi tokia įvykių eiga. Kaip pažymėjo kompanijos atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba, ši koncepcija nubrėžia gaires ir konkrečius vaidmenis, siekiant šalyje paskatinti elektromobilių naudojimą. Jis taip pat tikisi, kad ji paskatins vairuotojus aktyviau domėtis elektromobiliais, o tai turėtų paspartinti šio sektoriaus verslo plėtrą, investicijas į transporto inovacijas.
L. Jokužis pastebėjo, kad pats koncepcijos priėmimas kol kas neskatina važinėti elektromobiliais, bet sėkmingas jos įgyvendinimas tikrai praplėstu jų naudojimo galimybes. Ypatingai tuo atveju, jei įkrovimas būtų nemokamas.
„Sakyčiau, kad svarbiausia dabar yra įgyvendinti koncepciją, kad ir nebūtinai visu 100 proc. Nereikėtų palikti jos tik popieriuje kaip daugelio projektų“, - nuogąstavo pašnekovas.
Skatins įrengti viešąsias prieigas
Apie konkrečius įkainius koncepcijoje nekalbama, tačiau rekomenduoja, kad įkrovimo prieigų operatorių nustatytos kainos viešosiose elektromobilių įkrovimo prieigose būtų pagrįstos, lengvai ir aiškiai palyginamos.
Kintamos srovės įprastos ir didelės galios įkrovimo prieigose turės būti įrengiamos antro tipo jungtys, nuolatinės srovės didelės galios įkrovimo prieigose - „Combo 2“ tipo jungtys. Minėti reikalavimai nuo 2017 m. bus privalomi ne tik naujai įrengiamoms, bet ir atnaujinamoms elektromobilių įkrovimo prieigoms.
Savivaldybėms patariama elektromobilių įkrovimo prieigas išdėstyti šalia viešojo sektoriaus institucijų, prekybos centrų, viešbučių, automobilių stovėjimo aikštelėse, miestų gatvėse, degalinėse ir kt. Jas galėtų įrengti šių vietų savininkai, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, fiziniai ar juridiniai asmenys. Taip pat siūloma, kad tos prieigos būtų viešosios.
M. Burbos teigimu, svarbiausias kitas žingsnis - tolesnis teisės aktų parengimas ir priėmimas, įgyvendinant koncepcijos nuostatas. Anot pašnekovo, labai svarbu aiškiai suformuluoti elektromobilių plėtros politiką.
Tai duotų impulsą ir didesniam rinkos dalyvių susidomėjimui. Be to, tai sudarys galimybes didinti ir elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių. Tarptautinė praktika rodo, jog jų atsiradimas itin paskatina naudojimąsi elektromobiliais.
Kelionės į užmiestį taps realybe
Už elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimą valstybinės reikšmės keliuose atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Siekiant nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje numatytų tikslų, LAKD 2014 m. rudenį planuoja įrengti dvi viešąsias įkrovimo prieigas kelyje Vilnius-Kaunas.
Iki 2022 metų Susisiekimo ministerija planuoja sukurti ir išplėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą europinės reikšmės magistraliniuose keliuose E85 ir E67. Iki 2017 m. įrengti nemažiau 19 viešųjų didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 m. jų turėtų būti jau 28.
Anot M. Burbos, prieigų įrengimas magistralėse dar labiau paskatins naudojimąsi elektromobiliais. „Elektromobilių savininkai galės patogiau keliauti ir nesirūpinti dėl artimiausių įkrovimo vietų, nes su elektromobiliu būtų galima įveikti ir didesnius atstumus. Manoma, jog stotelių atsiradimas greitkelyje gali reikšmingai padidinti elektromobilių naudojimą“, - kalbėjo elektros skirstymo bendrovės atstovas.
L. Jokužis nebuvo linkęs sureikšminti įkrovimo stotelių įrengimo naudos tarpmiestiniuose keliuose. Anot jo, svarbiausia koncepcijos įgyvendinimo dalis yra įkrovimo stotelių įrengimas miestuose.
„Greitkeliuose stoteles nėra labai reikalingos, nes net ir greitas įkrovimas vistiek užtrunka 20-30 min. Dėl to dabar ir artimiausioje ateityje važiuojant didesnius atstumus patogiau naudoti įprastinius automobilius ar hibridus“, - komentavo jis.
Japoniškų elektromobilių nepamiršo
Infrastruktūra bus kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos standartus, tačiau numatant galimybę įsikrauti ir japoniškus elektromobilius, parduodamus tiek naujų automobilių rinkoje tiek antrinėje rinkoje. Todėl magistraliniuose keliuose planuojama įrengti trijų tipų prieigas.
Siekiant užtikrinti nepertraukiamą kelionę, viešosios elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigas šalia magistralinių kelių bus įrengiamos ne didesniu kaip 40–50 km atstumu.
Susisiekimo ministerija pažymi, kad viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų išdėstymas Lietuvoje bus planuojamas ir atsižvelgiant į kaimyninių valstybių elektromobilių įkrovimo tinklą. Taip bus siekiama sudaryti galimybes svarbiausiais europinio kelių tinklo koridoriais keliauti elektromobiliais.
Svarbu ne tik įrengti, bet ir prižiūrėti
Siūloma elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą įrengti savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų, daugiau nei 1000 km vietinės reikšmės kelių ir įregistruota daugiau kaip 10000 lengvųjų automobilių. Elektromobilių infrastruktūros plėtros priemones Susisiekimo ministerija planuoja panaudojant ES struktūrinės paramos fondų lėšas.
L. Jokužis įvardino ir vieną iš galimų efektyvaus lėšų panaudojimo modelių. Anot jo, vidutinio greitumo stoteles miestuose yra kur kas pigesnes nei greito įkrovimo, todėl su tomis pačiomis investicijomis jų galima pastatyti nuo 5 iki 7 kartų daugiau.
„Taip pat labai svarbu stotelių kokybe, bei priežiūra ateityje. Teko matyti įkrovimo stoteles užsienyje kurios buvo pastatytos savivaldybių vykdomų vienkartinių projektų, o dabar yra neveikiančios ar techniškai netvarkingos“, - patirtimi dalijosi pašnekovas.
