„Nissan Juke“ bandymas: ką paaukotumėte dėl stiliaus?

Nuo 2010 m., kai rinkoje pasirodė pirmieji „Juke“ krosoveriai iki šios dienos, Baltijos šalyse buvo parduota maždaug 2,8 tūkst. automobilių. Nuo pat pirmojo pristatymo žiniasklaidai buvo kalbama, kad šis modelis nepaliks abejingų. Vieni jį mylės, o kiti nekęs. Panašu, kad pirmųjų yra daugiau.

Bet pradėkime nuo pradžių - pagrindinė priežastis, dėl kurios „Nissan Juke“ pakliuvo į mūsų rankas yra ta, jog tai atnaujintas modelis. Oficialius jo debiutas įvyko šį pavasarį Ženevos automobilių parodoje, o vasarą daugelyje Europos rinkų jau prasidėjo šio modelio prekyba.

Žibintai, buferiai ir papildoma įranga

Išorėje permainos nėra didelės. Krosoveris gavo naujus buferius – didesnę įsiurbimo angą turintį priekinį ir išraiškingesnio dizaino galinį. Taip pat pakeisti ir žibintai. Priekiniai dabar tapo panašūs į sportiškojo 370Z kupė ir labiau derinasi prie galinių. Pastarieji buvo aprūpinti šviesos diodais (LED).

Plika akimi taip pat pastebimi į veidrodėlius integruoti papildomi posūkio signalai ir naujo dizaino 18 colių lengvojo lydinio ratlankiai. Naujiena yra ir įspūdingas 964 mm pločio bei 837 mm ilgio stoglangis, kuris tiesa sakant, yra priskirtas prie papildomos įrangos „Sun“ paketo ir kainuoja beveik 7 tūkst. Lt.

Viduje „Juke“ pirkėjai dabar gali gauti „Nissan Connect“ pramoginę informacinę sistemą ir dirbtinės odos apmušalus be jokių audeklo atraižų. Taip pat siūlomos aplinkinio vaizdo ir „Safety Shield“ sistemos. Pastaroji susideda iš aklos zonos stebėjimo ir iškrypimo iš eismo juostos pagalbinės įrangos.

Mažesnis variklis – sunkesnis automobilis?

Ekonomiškumo sumetimais variklių gamoje atsirado naujas 1,2 l darbinio tūrio, 115 AG benzininis variklis su turbokompresoriumi. Būtent šį motorą, kol kas komplektuojamą tik su priekinių ratų pavara ir mechanine šešių laipsnių transmisija teko išbandyti ir man.

Paradoksalu, tačiau lyginant su atmosferinį 1,6 l benzininį agregatą turinčia analogiška modifikacija, naujoji versija yra 70kg sunkesnė. Tai iš esmės prieštarauja „Nissan“ skelbiamiems ekonomiškumo ir ekologiškumo siekiams, nes didesnį svorį tampantis motoras niekada nepasieks įspūdingų rodiklių.

„Juke“ vairavimas, kaip buvo taip ir liko, ganėtinai lengvas ir atpalaiduojantis užsiėmimas. Galbūt laisvokas vairo stiprintuvas ne visai dera prie sportiškos pakabos, tačiau stabdžiais galima pasitikėti, o mechaninė pavarų dėžė veikia be jokių kaprizų.

Pernelyg didelis apetitas

Prie viso komplekto nevisai dera tik naujasis keturių cilindrų 1,2 l turbininis motoras. Kitaip nei kompaktiškasis „Note“, kuriame debiutavo panašus - to paties darbinio tūrio, tačiau vienu cilindru mažiau turintis motoras - „Juke“ yra gerokai aukštesnis (1565 mm) ir sunkesnis (1236 kg), todėl varikliui tenka gerokai didesnis krūvis.

Šiek tiek per didelis svoris, apskritai, kelia mažajam visureigiui daug problemų. Automobiliui iš esmės netinka mažo darbinio tūrio benzininiai motorai. Ir visai nesvarbu su turbokompresoriais ar be jų. 190 Nm sukimo momentas yra nepakankamas, todėl motorui tenka pernelyg didelis krūvis.

Tai lemia nemalonų dvigubą šalutinį poveikį. Pirma, vidutinės degalų sąnaudos yra per didelės. Mūsų bandomojo važiavimo metu jos siekė 8,2 l/100 km. O daugiausiai kilometrų įveikėme užmiestyje.

Taip pat šis motoras neleidžia išnaudoti sportiškos pakabos galimybių, nes pagreitėjimas yra vangus. Ypatingai tai juntama važiuojant magistralėje.

Per pastaruosius porą metų „Nissan“ pastebimai ūgtelėjo surinkimo kokybės ir medžiagų parinkimo aspektais. Tai itin juntama „Juke“ salone, kur jau seniai neliko erzinančių paviršių, barškančių detalių ar prastos ergonomikos pavyzdžių. Durų plastikas neišlaiko garso aparatūros išbandymo decibelais, tačiau tai ne „premium“ segmentas, o maždaug 74 tūkst. Lt kainuojantis mažas krosoveris, kuriam tai atleistina.

Didžiausia „Juke“ problema kaip buvo taip ir liko yra jo ribotas praktiškumas. „Nissan“ koncernas tai puikiai supranta, todėl taisant padėtį atnaujintas modelis gavo net 40 proc. didesnę nei pirmtako bagažinę, kurios tūris dabar siekia 354 l. Jos išnaudojimas yra visai kitas klausimas, kadangi apatinė pakrovimo briauna yra ganėtinai aukštai, o angos forma itin netaisyklinga.

Salono erdvė taip pat nėra „Juke“ koziris. Kaip ir konkurentų modeliuose, važiuojant pilnam ekipažui teks ieškoti kompromiso siekiant maksimaliai išnaudoti turimą vietą priekyje ir gale. Taip pat dėl stilingo siaurėjančio galinės dalies dizaino gale įsitaisę stuomeningi lietuvaičiai pečiais ir galvomis remsis į statramsčius nei stogą.

Neįmanoma paneigti, kad „Juke“ yra originaliai atrodantis, o kuomet (kaip ir mūsų bandytas modelis) nudažytas nuo šiol pirkėjams siūloma geltona spalva, dar ir į akis krentantis automobilis. Antra vertus, nors ir priskiriamas B segmentui, jis nėra nei itin praktiškas, nei labai ekonomiškas, o ir dinamikos charakteristikos visai neįspūdingos.

Jauniems ir šiuolaikiškiems patiks „Nissan“ siūlomos personalizavimo galimybės, tačiau tam, kad tai būtų ne žaislas, o rimtas automobilis ties naujos kartos modeliu koncernas turės rimtai padirbėti. Kad ir mažinant automobilio svorį.

Originalus dizainas

Lengvas automobilio valdymas

Sportiškam važiavimui pritaikyta pakaba

Mums nepatiko:

Pernelyg didelis automobilio svoris

Didelės degalų sąnaudos

Erdvės salone trūkumas

Bandomojo „Nissan Juke“ skaičiai: