Per metus Lietuvos vežėjų užsienio valstybėse iššvaistoma suma skaičiuojama dešimtimis milijonų litų. Mat jie tiesiog nepasinaudoja galimybe susigrąžinti mokesčius.
Sau priklausančių pinigų neatsiima net 40 procentų įmonių. Taip tvirtino degalų kortelių operatorės „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenka.
Nepasiima savo pinigų
Tyrimų centras „Vilmorus“ apklausė 302 tarptautiniu krovinių gabenimu keliais užsiimančias Lietuvos įmones.
Paaiškėjo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizo mokesčio sugrąžinimo paslaugomis naudojasi vos 61 proc. vežėjų, rašo "Lietuvos rytas".
„Tai visai neekonomiškas elgesys. Jeigu vidutiniškai degalai ir kelių mokestis sudaro apie 40 procentų transporto įmonių išlaidų, o jos neatsiima bent 15 proc. siekiančio PVM, kasmet užsienyje lieka dešimtys milijonų litų“, – teigė A.Michejenka.
Pasak jo, PVM už degalus, kelių mokestį ar išlaidas stovėjimo aikštelėms daugelis bendrovių dar susigrąžina, bet akcizo mokesčio dalį paprastai vis dar palieka užsienio valstybėse.
Jį šiuo metu galima susigrąžinti iš šešių Europos valstybių – Italijos, Slovėnijos, Vengrijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Belgijos. PVM už degalus sugrąžinamas visose ES šalyse.
Pavyzdžiui, Belgijoje grąžinama akcizo dalis sudaro 7,63 euro cento už litrą, tad šioje šalyje pripildžius vilkiko degalų bakus, kurių talpa gali siekti iki 1500 litrų, įmonė gali susigrąžinti iki 400 litų už vos vieną papildymą.
Bijo nežinomybės
Ivona Vysocka, degalų kortelių operatorės „Union Tank“ (UTA) filialo „Timex“ klientų aptarnavimo specialistė, patvirtino, kad vežėjų įmonės vis aktyviau domisi galimybėmis susigrąžinti užsienyje sumokėtus mokesčius.
„Vežėjas, kuris nesinaudoja šia galimybe, tampa mažiau konkurencingas, nes jo išlaidos degalams yra 15–27 procentais didesnės nei kitų vežėjų.
Toks yra PVM tarifo skirtumas ES šalyse – nuo 15 proc. Liuksemburge iki 27 proc. Vengrijoje“, – aiškino ji.
Pasak pašnekovės, PVM susigrąžina dauguma įmonių, o dėl akcizo mokesčio jau kita kalba.
„Didelė dalis vežėjų nesinaudoja šia galimybe dėl įvairių priežasčių. Susigrąžinti akcizą apsimoka, kai yra gana didelė apyvarta konkrečioje šalyje.
Be to, šalys, kurios suteikia galimybę susigrąžinti dalį akcizo, dažniausiai turi kaimynes, kuriose degalai pigesni.
Grąžinamos akcizo dalies dydis dažnai gali keistis, todėl vežėjui sunku apsispręsti piltis degalus brangesnėje šalyje su neaiškia perspektyva atgauti daugiau pinigų ateityje“, – svarstė UTA atstovė.
Jos manymu, akcizo grąžinimo galimybė yra naudingiausia tų šalių, kurios siūlo akcizo grąžinimą, transporto įmonėms.
Pinigų tenka palaukti
A.Michejenka pastebėjo, kad paprastai akcizo mokesčio susigrąžinimu nepasirūpina mažesnės, ne taip dažnai minėtose šešiose valstybėse degalus perkančios įmonės, nes nenori papildomų rūpesčių ar baiminasi brangiai sumokėti tarpininkui.
„Paprastai grąžinimas per tarpininkus kainuoja 3-10 proc. nuo grąžinamos sumos. Bet kad ir kiek sumokėtų tarpininkui, įmonei vis tiek grįžta pinigai, kurių kitu atveju ji nebūtų susigrąžinusi apskritai“, - tikino jis.
Tiesa, pinigų tenka palaukti – mokesčių grąžinimas gali užtrukti nuo trijų mėnesių iki pusantrų metų, nors PVM už tam tikrą užmokestį galima atgauti iš karto avansu.
„Vilmorus“ vežėjų apklausos duomenimis, daugiausia įmonių, 91 proc., naudojasi degalų pirkimo paslaugomis, o 83 proc. – kelių mokesčių mokėjimo paslaugomis. Tai reiškia, kad kas dešimta įmonė naudojasi grynaisiais pinigais.
„Taip elgiasi tie, kurie negauna kreditavimo. Didžiosios vežėjų įmonės gali turėti tiesiogines kreditavimo sutartis su degalinių tinklais, o kitos įmonės stengiasi įsigyti degalų korteles“, - aiškino A.Michejenka.
Taupo remonto sąskaita
Mažiausiai įmonės naudojasi pagalbos kelyje bei sunkvežimių serviso užsienyje paslaugomis – tai daro vos 13 proc. bendrovių. Daugelis taip elgiasi taupydamos – vilkikus ir puspriekabes pargabenti į Lietuvą ir taisyti čia 2–3 kartus pigiau negu Vakarų Europoje.
Tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. vežėjų teigia besinaudojantys elektroninėmis paslaugomis.
Naudojimasis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis tiesiogiai priklauso nuo kompanijos dydžio: kuo didesnė, tuo dažniau naudojasi. Daugiausia kompanijų naudojasi kortelių blokavimo paslauga (70 proc.).
Tarp vežėjų paklausios ir tokios paslaugos kaip turimų kortelių ir aparatų bazės patikrinimas (57 proc.), maršruto sudarymas (55 proc.). Mažiau nei pusė respondentų, 40 proc., nurodė besinaudojantys parko išlaidų valdymo ir analizės paslauga.
Vežėjų, kurie elektroninėmis paslaugomis nesinaudoja, buvo prašoma nurodyti tokio elgesio priežastį. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai atsakė nematantys prasmės, nemanantys, kad tai palengvintų jų darbą ar nejaučiantys poreikio.
Nepasiima net ir pinigų parodoms
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos atstovas Gytis Vincevičius stebėjosi, kodėl vežėjai neatsiima jiems priklausančių pinigų, bet atskleidė, kad užsienyje sumokėti PVM ir akcizo mokesčiai yra ne vieninteliai pinigai, kurių Lietuvos verslininkai nepasiima.
Balandžio 17 dieną Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas priemonei „Naujos galimybės“ pagal kurią įmonės gali gauti paramą užsienio partnerių paieškoms ir prisistatymui užsienio rinkose – dalyvavimui parodose, susitikimams su partneriais ir panašiai.
Iš ES struktūrinės paramos fondų pagal šią programą galima gauti 15–150 tūkst. litų paramą, tačiau G.Vincevičius buvo labai nustebęs, kad per beveik du mėnesius paraiškas pateikė vos 20 įmonių.
„Linava“ vienija apie tūkstantį vežėjų įmonių, visoje Lietuvoje jų yra apie 5 tūkst., o paraiškų – vos 20. Keisčiausia, kad lietuvių bendrovės dažnai dalyvauja užsienio parodose. Tačiau nors dabar buvo gera proga padengti šias išlaidas, ja mažai kas naudojosi“, – tvirtino pašnekovas.
