Susisiekimo ministerija siūlo Seimui priimti nutarimą, kad kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija galėtų būti organizuojama viešojo ir privataus sektorių partnerystės forma, kai visus darbus finansuoja privatus verslas, o valstybė dalimis išmoka pinigus.
Tokiu būdu šiuo metu jau tiesiamas Palangos aplinklelis.
Skaičiuojama, kad 72 kilometrų kelio rekonstrukcija ir priežiūra 13 metų valstybei kainuotų iki 605 mln. litų. Tiksli darbų kaina paaiškės tik po viešųjų pirkimų konkurso. Remonto darbai prasidėtų 2016 m. o pasibaigtų – 2019 m.
Prieš trisdešimt metų tiestą betoninį kelią Susisiekimo ministerija įvardija kaip vieną prasčiausių Lietuvoje – kelio danga sutrūkinėjusi, nelygi, todėl važiuoti ja nemalonu ir pavojinga.
Skubinti kelio remontą skatina ir tai, kad eismo intensyvumas juo per paskutinį dešimtmetį išaugo apie 50 proc. ir ateityje tik didės. Automobilių srautą augina tai, kad Vilnius intensyviai plečiasi į Utenos pusę.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas sako, kad nuo Vilniaus ribos, kur baigiasi prieš kelis metus suremontuota taip vadinamo Molėtų plento atkarpa, kelias į Uteną ir toliau išliks dviejų juostų.
„Šiuo metu eismo intensyvumas ten nėra toks didelis, kad reikėtų kelią platinti iki keturių juostų. Jei tai darytume, iškiltų naujų rūpesčių, nes reiktų inicijuoti privačių žemės sklypų išpirkimą ar paėmimą visuomenės poreikiams. Tai labai smarkiai brangintų projektą“, - sakė S.Skrinskas.
Naujų tiltų ir viadukų kelyje statyti nesirengiama, tačiau turėtų atsirasti dvi naujos žiedinės sankryžos.
Skaičiuojama, kad vien kelio remonto darbai sudarys apie pusę projekto vertės. Kitas išlaidas sudarys kelio priežiūra ir vėlesni remontai, projektavimo darbai.
Dėl didelių kaštų konkurse dalyvausiančios kelininkų bendrovės greičiausiai neišsivers be bankų paramos.
„Tikimės, kad konkurse aktyviai dalyvas ir bankai, kurie pinigų šiuo metu tikrai turi“, - sakė S.Skrinskas.
