Priešingai – toks sprendimas yra nuostolingas, nes naudojant žiemines padangas vasarą suvartojama daugiau degalų, ilgėja stabdymo kelias, o važiavimas tampa ne toks saugus.
„Žieminės ir vasarinės padangos yra visiškai skirtingi produktai. Skiriasi tiek padangų protektorius, tiek gumos mišinys, tiek pati konstrukcija, - sakė „Goodyear“ produktų specialistas Baltijos ir Šiaurės šalims Ernestas Čejauskas. - Žieminės padangos pritaikytos važinėti žemoje temperatūroje, ant sniego ir ledo, jas gaminant labai svarbus stabdymo kelias žiemos sąlygomis.
Vasarinėms padangoms, savo ruožtu, svarbiausias sukibimas ir stabdymas ant šlapio ir sauso kelio, esant aukštesnei temperatūrai.“
Pasak padangų specialisto, žieminės padangos vasarą plonina kišenę todėl, kad naudoja daugiau degalų. „Vasarinės padangos sukurtos taip, kad pasipriešinimas riedėjimui būtų kuo mažesnis. Dėl to jos suvartoja kur kas mažiau kuro nei žieminės“, - aiškino jis.
Vasaros sezonu važiuojant žieminėmis padangomis automobilio stabdymo kelias gali pailgėti nuo kelių iki keliolikos metrų.
Padangų specialistai nurodo, kad pasirinkus vasaros sezonui tinkančias vasarines padangas stabdymo kelias atitinka aukščiausią saugumo vertinimo kriterijų A, tačiau vasaros metu renkantis žiemines ar universalias padangas šis kriterijus nepakyla aukščiau C įvertinimo.
TV laida „Ne vienas kelyje“ palygino vasarinių ir žieminių padangų stabdymo kelią. Teste buvo naudojamos žinomo padangų gamintojo vasarinės ir žieminės padangos.
Važiuojant mieste leidžiamu greičiu (50 km/val.) ant sausos kelio dangos vasarą žieminių padangų stabdymo kelias buvo apie 2,7 m. ilgesnis nei vasarinių, o ant šlapios dangos skirtumas siekė 3,5 m.
Važiuojant standartiniu užmiesčio greičiu (90 km/val.), stabdymo kelias pailgėja net keliolika metrų. Ant sausos kelio dangos žieminių padangų stabdymo kelias buvo 13 m. ilgesnis nei vasarinių, o ant šlapios – 13,5 m. ilgesnis.
