Eismo saugumo specialistai liūdnai juokauja: vienintelis būdas visiškai išvengti bet kokios tikimybės žūti ar susižeisti avarijos metu yra apskritai niekur nevažiuoti.
Tačiau kadangi užsidaryti namuose neįmanoma, išvengti baisių nelaimių ir suprasti jų pasekmes padėtų suvokimas, kokių pavojų galima tikėtis važiuojant vienokiu ar kitokiu greičiu, kuo skiriasi smūgiai į skirtingas automobilio dalis, rašo "Lietuvos rytas".
Kaltininkas – greitis
Po savaitgalį įvykusios avarijos, per kurią didžiuliu greičiu lėkęs neblaivus vyras Utenoje užmušė taksi automobiliu važiavusias dvi keleives bei vairuotoją ir sužalojo visus paties vežtus keleivius, aplinkiniai stebėjosi – kaip įmanoma, kad dieną mieste įvyktų tokia baisi tragedija?
Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas neslėpė, kad visada eismo įvykis įvyksta dėl ne vienos priežasties, bet greitis dažnai yra viena jų.
„Net labai nežymus greičio sumažinimas keliuose duoda didelį efektą.
Įrodyta, kad vos 1 kilometru per valandą sulėtinus eismą, visuose keliuose žūčių sumažėtų net 5 procentais“, – aiškino pašnekovas.
Bet kartais pakanka ir nedidelio greičio (kad ir 50 km/val.), kad smūgis būtų lemtingas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien visame pasaulyje žūva po 3,4 tūkst. žmonių, o avarijų metu patirti sužalojimai yra trečia pagal dažnumą neįgalumo priežastis.
Šiurpi statistika neaplenkia ir Lietuvos.
Per praėjusius metus mūsų šalies keliuose žuvo 258 žmonės ir dar 4040 buvo sužalota.
Dažniausiai pasitaikančios avarijų traumos – plyšę jungiamieji audiniai, sumušta galva ir nugara, sukrėstos smegenys, lūžęs stuburas ar kaklas, sužaloti vidaus organai, sumušti keliai.
Pasitaiko laimingų nelaimių
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas, eismo įvykių tyrimų ekspertas Edgaras Sokolovskis neslėpė, kad per avarijas nutinka neįtikimiausių dalykų.
Kartais žmogus žūsta palyginti nedideliu greičiu atsitrenkusiame automobilyje, o kartais po baisaus smūgio atsiperka tiktai menkais sužeidimais.
Pasekmes lemia daugybė dalykų: automobilio būklė, saugumo sistemos, oro pagalvės, ar žmonės važiavo prisisegę saugos diržais ir kita, tačiau greičio įtaka yra didžiulė.
Pasak eksperto, atsitrenkus į kliūtį apie 20 km/val. greičiu paprastai jokių esminių sužalojimų vairuotojas ir keleiviai nepatiria, tačiau greičiui didėjant tikimybė susižeisti staiga ima augti.
Jau esant 50 km/val. greičiui yra didelė tikimybė, kad automobilyje važiuojantys žmonės bus sužaloti, ypač jeigu važiuojama be saugos diržų, o mašinoje nėra oro pagalvių. Užtat artėjant prie 90 km/val. įmanoma net žūti.
Smūgio vieta itin svarbi
Dar viena svarbi aplinkybė – į kurią automobilio vietą tenka smūgis.
„Mieste važiuojant leistinu greičiu ir atsitrenkus automobilio priekiu žmonės gali patirti sužalojimų. Jei bus prisisegę saugos diržais, tokia tikimybė mažesnė.
Tačiau smūgis į šoną daug pavojingesnis“, – tvirtino E.Sokolovskis.
Pasak eksperto, jeigu automobilyje nėra šoninių oro pagalvių, tai labai pavojinga.
Durelėse yra sustiprinimai, kurie sušvelnina smūgį, tačiau nėra smūgio gesinimo taškų.
Savo ruožtu priekinė automobilio dalis turi deformacinių zonų ir geriau užgesina smūgį.
Be to, šoninio smūgio metu mažiau apsaugo ir saugos diržai.
Jie laiko žmogaus liemenį, tačiau viršutinė kūno dalis laisvai juda į šalis, tad nuo trenksmo dažnai stipriai sužalojama galva, rankos bei pečiai.
Verčiantis gelbėja diržai
Bet tokiose avarijose, kai nuo kelio nulėkęs automobilis verčiasi, saugos diržai yra didžiausi gelbėtojai.
Tokiais atvejais neprisisegę vairuotojai ir keleiviai nukenčia itin stipriai, nes virstant automobiliui atsitrenkia į jo salono vidaus elementus arba būna išsviedžiami iš automobilio ir susižaloja galvą.
Būna, kad transporto priemonė užrieda ant iškritusio žmogaus ir mirtinai jį prispaudžia.
Specialisto teigimu, pavojingiausios avarijos įvyksta, kai transporto priemonės susiduria kaktomuša, nes abiejų automobilių greitis smūgio metu iš esmės sumuojamas.
Pavyzdžiui, 70 km/val. greitis atrodo nedidelis. Bet jei susiduria du tokiu greičiu važiuojantys automobiliai, smūgis prilygsta trenksmui 140 km/val. greičiu į stovinčią kliūtį. Tuomet tikimybė, kad avarija baigsis mirtimi, labai didelė.
Avarijų pasekmes lemia ir paskutiniai vairuotojo veiksmai – ar jis stipriai stabdo, ar smūgis tenka tiesiai į tą vietą, kurioje sėdi žmonės, o gal prieš susidūrimą automobilis ima slysti.
„Greitis mažėja ir slystant, ir stabdant. Slystant smūgis mažiau pavojingas, tačiau po jo paprastai mašina nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi dar kartą arba apvirsta“, – pasakojo E.Sokolovskis.
Dėl tokių priežasčių žmonės gali patirti daugiau, tačiau lengvesnių sužalojimų nei po tiesioginio smūgio.
Tiriant avarijas pasitelkiami ir kompiuteriai
Eismo įvykių aplinkybes tiriantis E.Sokolovskis neslėpė, kad po avarijos įmanoma gana tiksliai apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo susidūrę automobiliai, net jei įvykio niekas nematė.
Skaičiavimai atliekami kompiuterinėmis programomis, kurios įvertina slydimo bei stabdymo žymes, automobilių sugadinimą, jų padėtį ir daugybę kitokių aplinkybių.
„Tiriant įvykius paaiškėja labai įdomių dalykų. Pasitaiko, kad žmonės išsigelbėja po baisių smūgių, bet tai – stebuklai“, – aiškino ekspertas.
